Suzumija Haruhi:Knyga2 Skyrius2 - Revision history

Soryusu at 06:18, 28 May 2012

2012-05-28T06:18:24Z

Show changes

Soryusu at 23:25, 9 April 2012

2012-04-09T23:25:04Z

Show changes

Soryusu at 09:09, 30 March 2012

2012-03-30T09:09:36Z

Show changes

Soryusu at 12:49, 29 March 2012

2012-03-29T12:49:53Z

Soryusu at 13:45, 7 February 2011

2011-02-07T13:45:32Z

Soryusu at 21:26, 18 October 2010

2010-10-18T21:26:22Z

← Older revision		Revision as of 21:26, 18 October 2010
Line 804:		Line 804:

	O pati apie tai net nežinai.		O pati apie tai net nežinai.







	<noinclude>		<noinclude>
	{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; padding: 0.2em; border-collapse: collapse;"		{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; padding: 0.2em; border-collapse: collapse;"

Soryusu at 01:04, 22 September 2010

2010-09-22T01:04:16Z

← Older revision		Revision as of 01:04, 22 September 2010
Line 3:		Line 3:
	Jau ruduo, tačiau oras kažkodėl nesidaro vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui atėjus, jis vis vien bus nuspirtas į šalį žiemos.		Jau ruduo, tačiau oras kažkodėl nesidaro vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui atėjus, jis vis vien bus nuspirtas į šalį žiemos.

	"Mes gal jau vėluojame." pasakė Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis bėgo per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių ~~tyrinėjimo grupę~~, nes, vis dėlto, mes paslaptingas klubas, kuris niekam nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų logiškiausias mūsų galas.		"Mes gal jau vėluojame." pasakė Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis bėgo per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių klubą, nes, vis dėlto, mes paslaptingas klubas, kuris niekam nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų logiškiausias mūsų galas.

	Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame yra sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge vaikštinėjome aš ir Asahina. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta yra ganėtinai judri ir užimta.		Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame yra sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge vaikštinėjome aš ir Asahina. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta yra ganėtinai judri ir užimta.

Soryusu at 14:37, 12 July 2010

2010-07-12T14:37:05Z

← Older revision		Revision as of 14:37, 12 July 2010
Line 321:		Line 321:
	Ak, tik nereikia, nusiuntusi jai pasveikinamąją telegramą priversi ją kažką įtarti, jaudintis, kad joje yra kažkokia paslėpta prasmė. Ar negali nešališkai pastebėti, kai visi kiti apie tave galvoja?		Ak, tik nereikia, nusiuntusi jai pasveikinamąją telegramą priversi ją kažką įtarti, jaudintis, kad joje yra kažkokia paslėpta prasmė. Ar negali nešališkai pastebėti, kai visi kiti apie tave galvoja?

	Haruhi jau buvo septintam dangui. Niūniuodama Turkų Rondo, ji atidarė savo krepšį ir ~~išėjė~~ kelis atspausdinto popieriaus lapus. Tada ji kiekvienam padavė po lapą, spinduliuodama kaip Kintarou, kuris ką tik nugalėjo juodąjį lokį.		Haruhi jau buvo septintam dangui. Niūniuodama 'Turkų Rondo', ji atidarė savo krepšį ir išėmė kelis atspausdinto popieriaus lapus. Tada ji kiekvienam padavė po lapą, spinduliuodama kaip Kintarou, kuris ką tik nugalėjo juodąjį lokį.

	Neturėjau iš ko rinktis, tik nukreipti žvilgsnį link popieriaus lapo.		Neturėjau iš ko rinktis, tik nukreipti žvilgsnį link popieriaus lapo.

Soryusu at 19:35, 10 July 2010

2010-07-10T19:35:19Z

← Older revision		Revision as of 19:35, 10 July 2010
Line 59:		Line 59:
	Laimingai ėjo Haruhi, būdama po stikliniu prekybos rajono stogu.		Laimingai ėjo Haruhi, būdama po stikliniu prekybos rajono stogu.

	"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!		"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!"

	Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera. Žiūrėjau į Haruhi plaukus, krentančius jai ant nugaros ir paklausiau, "Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"		Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera. Žiūrėjau į Haruhi plaukus, krentančius jai ant nugaros ir paklausiau, "Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"
Line 328:		Line 328:

	"Kovojanti padavėja - Asahinos Mikuru nuotykiai (laikinas pavadinimas)"		"Kovojanti padavėja - Asahinos Mikuru nuotykiai (laikinas pavadinimas)"
	- Vaidmenys		Vaidmenys:
	- Asahina Mikuru - kovojanti padavėja iš ateities		- Asahina Mikuru - kovojanti padavėja iš ateities
	- Koizumis Icukis - vaikinas esperas		- Koizumis Icukis - vaikinas esperas
Line 689:		Line 689:
	Mes nuėjome į antrąją žaislų parduotuvę ir pakartojome tai, ką darėme prieš tai. Žiūrint budrioms smalsių praeivių akims, Asahina-san man graudžiai į mane pasižiūrėjo - tai yra, į kameros objektyvą.		Mes nuėjome į antrąją žaislų parduotuvę ir pakartojome tai, ką darėme prieš tai. Žiūrint budrioms smalsių praeivių akims, Asahina-san man graudžiai į mane pasižiūrėjo - tai yra, į kameros objektyvą.

	""Ši... Šita žaislų parduotuvė buvo atidaryta Jamacučio Keidžio-san, 28 metų amžiaus, kuris nepaisė savo tėvų prieštaravimų ir metė savo tarnautojo gyvenimą...... Tam, kad išpildytų savo svajones...... Kaip tikėtasi, pardavimai neaugo kaip planuota. Šių metų pirmosios pusės pardavimai buvo vos 80% praėjusių metų, o pardavimų kreivė nukrito link apatinio dešiniojo diagramos kampo...... Todėl... Prašome ateiti ir apsižvalgyti!"		"Ši... Šita žaislų parduotuvė buvo atidaryta Jamacučio Keidžio-san, 28 metų amžiaus, kuris nepaisė savo tėvų prieštaravimų ir metė savo tarnautojo gyvenimą...... Tam, kad išpildytų savo svajones...... Kaip tikėtasi, pardavimai neaugo kaip planuota. Šių metų pirmosios pusės pardavimai buvo vos 80% praėjusių metų, o pardavimų kreivė nukrito link apatinio dešiniojo diagramos kampo...... Todėl... Prašome ateiti ir apsižvalgyti!"

	Asahinos kalba buvo visiškai neįtikinanti. Ar savininkas Jamacučis-san iš viso priimtų tokią reklamą? Jis turbūt taptų dar labiau prislėgtas, nei dabar. Kas iš vis norėtų, kad moksleivė taip kalbėtų apie jo verslą?		Asahinos kalba buvo visiškai neįtikinanti. Ar savininkas Jamacučis-san iš viso priimtų tokią reklamą? Jis turbūt taptų dar labiau prislėgtas, nei dabar. Kas iš vis norėtų, kad moksleivė taip kalbėtų apie jo verslą?

Soryusu: New page: ===Antrasis skyrius=== Jau ruduo, tačiau oras kažkodėl nesidaro vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Va...

2010-07-10T18:04:53Z

New page: ===Antrasis skyrius=== Jau ruduo, tačiau oras kažkodėl nesidaro vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Va...

Show changes

← Older revision		Revision as of 12:49, 29 March 2012
Line 3:		Line 3:
	Jau buvo ruduo, tačiau oras kažkodėl nei kiek nesidarė vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors čia neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei ir pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui galop atėjus, jis vis vien bus žiemos nuspirtas į šalį.		Jau buvo ruduo, tačiau oras kažkodėl nei kiek nesidarė vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors čia neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei ir pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui galop atėjus, jis vis vien bus žiemos nuspirtas į šalį.

	"Mes gal jau vėluojame.", pareiškė Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis nubėgo per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių klubą, nes, vis dėlto, mes paslaptingas klubas, kuris niekam net nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų pats logiškiausias mūsų galas.		"Mes gal jau vėluojame." pareiškė Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis nubėgo per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių klubą, nes, vis dėlto, mes juk paslaptingas klubas, kuris niekam net nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų pats logiškiausias mūsų galas.

	Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame buvo sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge vaikštinėjau drauge su Asahina-san. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta ~~yra~~ ganėtinai judri ir užimta.		Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame buvo sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge vaikštinėjau drauge su Asahina-san. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta buvo ganėtinai judri ir užimta.

	"Štai čia."		"Štai čia."
Line 11:		Line 11:
	Pagaliau sustojo Haruhi ir parodė į elektronikos prekių parduotuvę.		Pagaliau sustojo Haruhi ir parodė į elektronikos prekių parduotuvę.

	"Aišku.", atsakiau.		"Aišku." atsakiau.

	Ji turbūt ketina šantažuoti parduotuvę, kad gautų iš jų filmavimo įrangos.		Ji turbūt ketina šantažuoti parduotuvę, kad gautų iš jų filmavimo įrangos.

	~~Kažin,~~ kaip ji ketina tai daryti?		Tik kažin kaip ji ketina tai daryti?

	"Kol derėsiuos, judu palaukit čia."		"Kol derėsiuos, judu palaukit čia."
Line 21:		Line 21:
	Haruhi įgrūdo man į rankas savo krepšį ir nei nesudvejojusi nuėjo pro stiklines parduotuvės duris.		Haruhi įgrūdo man į rankas savo krepšį ir nei nesudvejojusi nuėjo pro stiklines parduotuvės duris.

	Asahina-san pasislėpė už manęs, nuolat žvilgčiodama į parduotuvę, kuri buvo apšviesta visų tų prožektorių. Ji buvo kaip kokia pradinukė mergytė, pirmą kartą ~~lankanti draugės~~ namus. ~~Man žiūrint~~ į Haruhi ~~nugarą~~, kuri ~~mosavo~~ rankomis, kai kalbėjo su kažkuo, kas atrodė kaip parduotuvės savininkas, ~~mano~~ troškimas ginti Asahiną-san vis labiau stiprėjo. Jei Haruhi bent pabandys daryti ką keisto, griebsiu Asahiną-san sau į glėbį ir tučtuojau iš čia pabėgsiu.		Asahina-san pasislėpė už manęs, nuolat žvilgčiodama į parduotuvę, kuri buvo apšviesta visų tų prožektorių. Ji buvo kaip kokia pradinukė mergytė, pirmą kartą atėjusi pas draugę į namus. Iš nugaros bežiūrint į Haruhi, kuri aplink maskatavo rankomis, kai kalbėjo su kažkuo, kas atrodė kaip parduotuvės savininkas, troškimas ginti Asahiną-san manyje vis labiau stiprėjo. Jei Haruhi bent pabandys daryti ką keisto, griebsiu Asahiną-san sau į glėbį ir tučtuojau iš čia pabėgsiu.

	Pro vitrinos stiklą matėsi, kaip Haruhi pirma pirštu pabaksnojo į įrangą, tada į save, po to į savininką. Tuo tarpu savininkas be sustojimo linkčiojo. Kažin, ar turėčiau jį įspėti, kad taip lengvai netikėtų ką ji sako?		Pro vitrinos stiklą matėsi, kaip Haruhi pirma pirštu pabaksnojo į įrangą, tada į save, po to į savininką. Tuo tarpu savininkas be sustojimo linkčiojo. Kažin, ar turėčiau jį įspėti, kad taip lengvai netikėtų ką ji sako?

	Po kiek laiko Haruhi apsisuko ir parodė į mus, ~~kurie jau buvome pasiruošę~~ sprukti, vos tik nutiks kas nors įtartina. Ji maloniai nusišypsojo, pamojavo rankomis ir toliau tęsė savo prezentaciją.		Po kiek laiko Haruhi apsisuko ir parodė į mus, pasiruošusius sprukti vos tik nutiks kas nors įtartina. Ji maloniai nusišypsojo, pamojavo rankomis ir toliau tęsė savo prezentaciją.

	"Ką ji daro...?", paklausė Asahina-san, toliau stovėdama už manęs, kyštelėdama ir vėl paslėpdama savo galvą. Net jei Asahina-san, keliautoja laiku iš ateities, nežino atsakymo, tada nėra jokių šansų, jog aš galėčiau tai žinoti.		"Ką ji daro...?" paklausė Asahina-san, toliau stovėdama už manęs, kyštelėdama ir vėl paslėpdama savo galvą. Net jei Asahina-san, keliautoja laiku iš ateities, nežino atsakymo, tada nėra jokių šansų, jog aš galėčiau tai žinoti.

	"Kas žino? Turbūt reikalauja, kad jie už dyką atiduotų savo geriausią skaitmeninę kamerą."		"Kas žino? Turbūt reikalauja, kad jie už dyką atiduotų savo geriausią skaitmeninę kamerą."
Line 49:		Line 49:
	Asahinos-san šnabždesys iš užsigalvojimo sugrąžino mane į realybę.		Asahinos-san šnabždesys iš užsigalvojimo sugrąžino mane į realybę.

	Iš elektronikos parduotuvės Haruhi pasirodė su patenkinta išraiška veide, o rankose nešėsi nedidelę dėžę. Ant jos šono buvo paveikslėlis su prekės pavadinimu. Jei ~~nesuklydau~~, tai tikrai buvo kamera.		Iš elektronikos parduotuvės Haruhi pasirodė su patenkinta išraiška veide, o rankose nešėsi nedidelę dėžę. Ant jos šono buvo paveikslėlis su prekės pavadinimu. Jei neklystu, tai tikrai buvo kamera.

	Kažin kokius grasinimus ji naudojo, kad įbaugintų savo varžovą?		Kažin kokius grasinimus ji naudojo, kad įbaugintų savo varžovą?
Line 57:		Line 57:
	"Nekalbėk niekų! Aš ne tokia, kuri imtųsi šantažo!"		"Nekalbėk niekų! Aš ne tokia, kuri imtųsi šantažo!"

	Laimingai sau žygiavo Haruhi, ~~būdama~~ po stikliniu prekybos rajono stogu.		Laimingai sau žygiavo Haruhi, būnant po stikliniu prekybos rajono stogu.

	"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!"		"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!"
Line 65:		Line 65:
	"Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"		"Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"

	Iš tiesų, patys pirmieji Haruhi žodžiai, išėjus iš parduotuvės, buvo "Mes ją gavom!". Jei savininkas taip noriai dalina daiktus, aš taip pat ketinu stoti į eilę. Todėl ~~maldauju~~, pasakyk man savo naudotus stebuklingus žodžius!		Iš tiesų, patys pirmieji Haruhi žodžiai, išėjus iš parduotuvės, buvo "Mes ją gavom!". Jei savininkas taip noriai dalina daiktus, aš taip pat ketinu stoti į eilę. Todėl prašau, pasakyk man savo naudotus stebuklingus žodžius!

	Haruhi pasisuko ir nusišypsojo, "Tai tikrai visai nieko! Aš pasakiau, kad noriu sukurti filmą ir man reikia kameros, o ji atsakė 'gerai'. Nebuvo jokių problemų."		Haruhi pasisuko ir nusišypsojo, "Tai tikrai visai nieko! Aš pasakiau, kad noriu sukurti filmą ir man reikia kameros, o jis atsakė 'gerai'. Nebuvo jokių problemų."

	Man pradėjo atrodyti, kad nors dabar viskas eina sklandžiai, viskas lengvai nepasibaigs. O gal aš tik per daug jaudinuosi?		Man pradėjo atrodyti, kad nors dabar viskas eina sklandžiai, viskas lengvai nepasibaigs. O gal aš tik per daug jaudinuosi?
Line 73:		Line 73:
	"Nesijaudink dėl smulkmenų, tiesiog toliau laimingai būk mano tarnu ir viskas bus gerai!"		"Nesijaudink dėl smulkmenų, tiesiog toliau laimingai būk mano tarnu ir viskas bus gerai!"

	Deja, iš po šio pavasario net iki šiol aš vis dar nešiojuosi tą nejaukų jausmą, lyg plaukčiau kruiziniu laivu, pavadinimu 'Titanikas'. Norėjau išsiųsti SOS signalą, tačiau, mano nelaimei, aš nemokėjau Morzės abėcėlės, ir aš nebuvau toks žmogus, kuris galėjo džiaugtis, kai jį vadina tarnu.		Deja, iš po šio pavasario net iki šiol aš vis dar nešiojuosi tą nejaukų jausmą, lyg plaukčiau kruiziniu laivu, pavadinimu 'Titanikas'. Norėjau išsiųsti SOS signalą, tačiau, mano nelaimei, aš nemokėjau Morzės abėcėlės, ir nebuvau toks žmogus, kuris galėjo džiaugtis, kai jį vadina tarnu.

	[[Image:Sh_v02c02_01.jpg\|thumb\|''Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera.'']]		[[Image:Sh_v02c02_01.jpg\|thumb\|''Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera.'']]
Line 79:		Line 79:
	"Nuostabu! Dabar į sekančią parduotuvę!"		"Nuostabu! Dabar į sekančią parduotuvę!"

	Triukšmingoje minioje Haruhi pamojavo rankomis ir nužingsniavo pirmyn. Aš apsikeičiau žvilgsniais su Asahina, o po to nuskubėjau paskui Haruhi.		Triukšmingoje minioje Haruhi pamojavo rankomis ir nužingsniavo pirmyn. Aš apsikeičiau žvilgsniais su Asahina-san, o po to nuskubėjau paskui Haruhi.

	Šį kartą Haruhi lankėsi žaislų parduotuvėje.		Šį kartą Haruhi lankėsi žaislų parduotuvėje.

← Older revision		Revision as of 13:45, 7 February 2011
Line 1:		Line 1:
	===Antrasis skyrius===		===Antrasis skyrius===

	Jau ruduo, tačiau oras kažkodėl ~~nesidaro~~ vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui atėjus, jis vis vien bus nuspirtas į šalį ~~žiemos~~.		Jau buvo ruduo, tačiau oras kažkodėl nei kiek nesidarė vėsesnis. Lyg ši planeta būtų visai sumaišiusi savo metų laikus ir pamiršusi virš Japonijos atnešti rudenį. Vasaros karštis buvo neribotai užsitęsęs ir jei kas nors čia neateis ir nepelnys home-run'o, nepanašu, kad kada nors greitai pasibaigs. Net jei ir pasibaigs, mane apima nuojauta, kad rudeniui galop atėjus, jis vis vien bus žiemos nuspirtas į šalį.

	"Mes gal jau vėluojame." ~~pasakė~~ Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis ~~bėgo~~ per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių klubą, nes, vis dėlto, mes paslaptingas klubas, kuris niekam nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų logiškiausias mūsų galas.		"Mes gal jau vėluojame.", pareiškė Haruhi, todėl susidėjome savo krepšius ir palikome mokyklą. Ji paskubomis nubėgo per vinguriuojančią kalvą. Kur ji po velnių eina? Suprasčiau, jei eitume pas Kompiuterių klubą, nes, vis dėlto, mes paslaptingas klubas, kuris niekam net nežinant mūsų kūrimo principų, egzistavo jau šešis mėnesius. Būti išspirtiems būtų pats logiškiausias mūsų galas.

	Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame ~~yra~~ sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge ~~vaikštinėjome aš ir~~ Asahina. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta yra ganėtinai judri ir užimta.		Mes nusileidome nuo kalno ir sėdome į priemiestinį traukinį. Po trijų stotelių pasiekėme rajoną, kuriame buvo sakurų apsuptas takas, kuriuo vieną kartą drauge vaikštinėjau drauge su Asahina-san. Šioje vietoje buvo prekybos centrų kompleksas ir prekybos rajonas, ir būtent dėl to ši vieta yra ganėtinai judri ir užimta.

	"Štai čia."		"Štai čia."
Line 11:		Line 11:
	Pagaliau sustojo Haruhi ir parodė į elektronikos prekių parduotuvę.		Pagaliau sustojo Haruhi ir parodė į elektronikos prekių parduotuvę.

	"Aišku." atsakiau.		"Aišku.", atsakiau.

	Ji turbūt ketina šantažuoti parduotuvę, kad gautų jų filmavimo įrangos.		Ji turbūt ketina šantažuoti parduotuvę, kad gautų iš jų filmavimo įrangos.

	Kažin, kaip ji ketina tai daryti?		Kažin, kaip ji ketina tai daryti?
Line 19:		Line 19:
	"Kol derėsiuos, judu palaukit čia."		"Kol derėsiuos, judu palaukit čia."

	Haruhi įgrūdo man į rankas savo krepšį ir ~~nedvejodama~~ nuėjo pro stiklines parduotuvės duris.		Haruhi įgrūdo man į rankas savo krepšį ir nei nesudvejojusi nuėjo pro stiklines parduotuvės duris.

	Asahina pasislėpė už manęs, nuolat žvilgčiodama į parduotuvę, kuri buvo apšviesta visų tų prožektorių. Ji buvo kaip pradinukė mergytė, pirmą kartą lankanti draugės namus. Man žiūrint į Haruhi nugarą, kuri mosavo rankomis, kai kalbėjo su kažkuo, kas atrodė kaip parduotuvės savininkas, mano troškimas ginti Asahiną vis stiprėjo. Jei Haruhi pabandys daryti ~~bent~~ ką keisto, ~~paimsiu~~ Asahiną į ~~savo~~ glėbį ir ~~iš karto~~ iš čia pabėgsiu.		Asahina-san pasislėpė už manęs, nuolat žvilgčiodama į parduotuvę, kuri buvo apšviesta visų tų prožektorių. Ji buvo kaip kokia pradinukė mergytė, pirmą kartą lankanti draugės namus. Man žiūrint į Haruhi nugarą, kuri mosavo rankomis, kai kalbėjo su kažkuo, kas atrodė kaip parduotuvės savininkas, mano troškimas ginti Asahiną-san vis labiau stiprėjo. Jei Haruhi bent pabandys daryti ką keisto, griebsiu Asahiną-san sau į glėbį ir tučtuojau iš čia pabėgsiu.

	Pro stiklą matėsi, kaip Haruhi pirštu ~~pirma baksnojo~~ į įrangą, tada į save, po to į savininką. Tuo tarpu savininkas be sustojimo linkčiojo. Kažin, ar turėčiau jį įspėti, kad taip lengvai netikėtų, ką ji sako?		Pro vitrinos stiklą matėsi, kaip Haruhi pirma pirštu pabaksnojo į įrangą, tada į save, po to į savininką. Tuo tarpu savininkas be sustojimo linkčiojo. Kažin, ar turėčiau jį įspėti, kad taip lengvai netikėtų ką ji sako?

	Po kiek laiko Haruhi apsisuko ir parodė į mus, kurie jau buvome pasiruošę sprukti, ~~jei~~ nutiks kas nors įtartina. Ji maloniai nusišypsojo, pamojavo rankomis ir toliau tęsė savo prezentaciją.		Po kiek laiko Haruhi apsisuko ir parodė į mus, kurie jau buvome pasiruošę sprukti, vos tik nutiks kas nors įtartina. Ji maloniai nusišypsojo, pamojavo rankomis ir toliau tęsė savo prezentaciją.

	"Ką ji daro...?" paklausė Asahina, toliau stovėdama už manęs, ~~iškišdama~~ ir vėl paslėpdama savo galvą. Net jei Asahina, keliautoja laiku iš ateities, nežino atsakymo, tada nėra jokių šansų, jog aš tai ~~žinočiau~~.		"Ką ji daro...?", paklausė Asahina-san, toliau stovėdama už manęs, kyštelėdama ir vėl paslėpdama savo galvą. Net jei Asahina-san, keliautoja laiku iš ateities, nežino atsakymo, tada nėra jokių šansų, jog aš galėčiau tai žinoti.

	"Kas žino? Turbūt reikalauja, kad jie už dyką atiduotų savo geriausią skaitmeninę kamerą."		"Kas žino? Turbūt reikalauja, kad jie už dyką atiduotų savo geriausią skaitmeninę kamerą."

	Ji toks žmogus, kuri net nesuvirpėjusi galėtų padaryti kažką tokio. Ji iš tikrųjų tiki, kad ji visatos centras, o visi kiti sukasi aplink ją.		Ji toks žmogus, kuri net nesuvirpėjusi galėtų padaryti kažką tokio. Ji juk iš tikrųjų tiki, kad ji visatos centras, o visi kiti sukasi aplink ją.

	"Kaip įkyru..."		"Kaip įkyru..."
Line 37:		Line 37:
	Prisimenu, kad anksčiau apie kažką panašaus kalbėjau su Nagato.		Prisimenu, kad anksčiau apie kažką panašaus kalbėjau su Nagato.

	Haruhi mano, kad jos vertybės ir įsitikinimai yra ~~neabejotini~~. Ji nesupranta, ką kiti galvoja, arba nesuvokia, kad kiti gali kitaip ~~galvoti~~, nors tiksliau, jai niekada net netoptelėjo galvoje, kad jos ~~mąstymas~~ gali būti iš esmės ~~kitoks~~ nei kitų.		Haruhi mano, kad jos vertybės ir įsitikinimai yra neginčytini. Ji nesupranta, ką kiti galvoja, arba nesuvokia, kad kiti gali galvoti kitaip, nors tiksliau, jai niekada net netoptelėjo galvoje, kad jos mąstysena gali būti iš esmės kitokia nei visų kitų.

	Jei žmonės norėtų sukurti keliavimą laiku, pakaktų Haruhi pasodinti į erdvėlaivį. Bet kokiu atveju, jai vis tiek būtų nusispjaut į reliatyvumo teoriją.		Jei žmonės norėtų sukurti keliavimą laiku, pakaktų Haruhi pasodinti į erdvėlaivį. Bet kokiu atveju, jai vis tiek būtų nusispjaut į reliatyvumo teoriją.

	Kai tai paminėjau Nagato, tylioji ateivė pasakė ~~tik,~~ "Tavo nuomonė gali būti teisinga."		Kai tai paminėjau Nagato, tylioji ateivė tik pasakė: "Tavo nuomonė gali būti teisinga."

	Nagato tai labai reikšminga. Visiems kitiems - Suzumija Haruhi kelia juoką.		Nagato tai labai reikšminga. Visiems kitiems - Suzumija Haruhi kelia juoką.

	"O, atrodo, ~~kad~~ jie baigė."		"O, atrodo, jie jau baigė."

	Asahinos šnabždesys iš užsigalvojimo sugrąžino mane į realybę.		Asahinos-san šnabždesys iš užsigalvojimo sugrąžino mane į realybę.

	Iš elektronikos parduotuvės Haruhi pasirodė su patenkinta išraiška veide, o rankose nešėsi nedidelę dėžę. Ant jos šono buvo paveikslėlis su prekės pavadinimu. Jei nesuklydau, tai tikrai buvo kamera.		Iš elektronikos parduotuvės Haruhi pasirodė su patenkinta išraiška veide, o rankose nešėsi nedidelę dėžę. Ant jos šono buvo paveikslėlis su prekės pavadinimu. Jei nesuklydau, tai tikrai buvo kamera.

	Kažin kokius grasinimus ji naudojo, kad įbaugintų savo ~~priešininką~~?		Kažin kokius grasinimus ji naudojo, kad įbaugintų savo varžovą?

	Gal ji pagrasino sudeginti parduotuvę? O gal pradėti boikoto kampaniją? Arba visą naktį siuntinėti apgavikiškus faksus? Arba ten viską nusiaubti dėl įniršio priepuolio? O gal net pagrasino, kad susisprogdins velniop su visa parduotuve?		Gal ji pagrasino sudeginti parduotuvę? O gal pradėti boikoto kampaniją? Arba visą naktį siuntinėti apgavikiškus faksus? Arba ten viską nusiaubti dėl įniršio priepuolio? O gal net pagrasino, kad susisprogdins velniop su visa ta parduotuve?

	"Nekalbėk niekų! Aš ne tokia, kuri imtųsi šantažo!"		"Nekalbėk niekų! Aš ne tokia, kuri imtųsi šantažo!"

	Laimingai ~~ėjo~~ Haruhi, būdama po stikliniu prekybos rajono stogu.		Laimingai sau žygiavo Haruhi, būdama po stikliniu prekybos rajono stogu.

	"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!"		"Pirmasis etapas baigtas! Tai pernelyg lengva!"

	Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera. ~~Žiūrėjau~~ į Haruhi plaukus, krentančius jai ant nugaros ir paklausiau, "Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"		Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera. Spoksojau į Haruhi plaukus, krentančius jai ant nugaros ir paklausiau:

			"Kaip sugebėjai gauti tokį brangų daiktą? Ar dėl to, kad išsiaiškinai nepadorias savininko paslaptis?"

	Iš tiesų, patys pirmieji Haruhi žodžiai, išėjus iš parduotuvės, buvo "Mes ją gavom!". Jei savininkas taip noriai dalina daiktus, aš taip pat ketinu stoti į eilę. Todėl maldauju, pasakyk man savo naudotus stebuklingus žodžius!		Iš tiesų, patys pirmieji Haruhi žodžiai, išėjus iš parduotuvės, buvo "Mes ją gavom!". Jei savininkas taip noriai dalina daiktus, aš taip pat ketinu stoti į eilę. Todėl maldauju, pasakyk man savo naudotus stebuklingus žodžius!

	Haruhi pasisuko ir nusišypsojo, "Tai tikrai visai nieko! Aš pasakiau, kad noriu sukurti filmą ir man reikia kameros, o ji ~~pasakė~~ 'gerai'. Nebuvo jokių problemų."		Haruhi pasisuko ir nusišypsojo, "Tai tikrai visai nieko! Aš pasakiau, kad noriu sukurti filmą ir man reikia kameros, o ji atsakė 'gerai'. Nebuvo jokių problemų."

	Man pradėjo atrodyti, kad nors dabar viskas eina sklandžiai, viskas lengvai nepasibaigs. O gal aš tik per daug jaudinuosi?		Man pradėjo atrodyti, kad nors dabar viskas eina sklandžiai, viskas lengvai nepasibaigs. O gal aš tik per daug jaudinuosi?
Line 71:		Line 73:
	"Nesijaudink dėl smulkmenų, tiesiog toliau laimingai būk mano tarnu ir viskas bus gerai!"		"Nesijaudink dėl smulkmenų, tiesiog toliau laimingai būk mano tarnu ir viskas bus gerai!"

	Deja, net iki ~~dabar,~~ aš vis dar nešiojuosi nejaukų jausmą ~~iš po šio pavasario~~, ~~plaukiant~~ kruiziniu laivu, pavadinimu 'Titanikas'. Norėjau išsiųsti SOS signalą, tačiau, mano nelaimei, aš ~~nemoku~~ Morzės abėcėlės, ir aš ~~nesu~~ toks žmogus, kuris ~~gali džiaugiasi~~, kai jį vadina tarnu.		Deja, iš po šio pavasario net iki šiol aš vis dar nešiojuosi tą nejaukų jausmą, lyg plaukčiau kruiziniu laivu, pavadinimu 'Titanikas'. Norėjau išsiųsti SOS signalą, tačiau, mano nelaimei, aš nemokėjau Morzės abėcėlės, ir aš nebuvau toks žmogus, kuris galėjo džiaugtis, kai jį vadina tarnu.

	[[Image:Sh_v02c02_01.jpg\|thumb\|''Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera.'']]		[[Image:Sh_v02c02_01.jpg\|thumb\|''Sekant paskui Haruhi buvau priverstas nešti dėžę su kamera.'']]

	"~~Puiku~~! Dabar į sekančią parduotuvę!"		"Nuostabu! Dabar į sekančią parduotuvę!"

	Triukšmingoje minioje Haruhi pamojavo rankomis ir nužingsniavo pirmyn. Aš apsikeičiau žvilgsniais su Asahina, o po to nuskubėjau paskui Haruhi.		Triukšmingoje minioje Haruhi pamojavo rankomis ir nužingsniavo pirmyn. Aš apsikeičiau žvilgsniais su Asahina, o po to nuskubėjau paskui Haruhi.