Suzumija Haruhi:Knyga4 Skyrius3 - Revision history

Soryusu at 14:12, 20 February 2013

2013-02-20T14:12:43Z

Soryusu at 16:47, 17 February 2013

2013-02-17T16:47:22Z

Soryusu at 03:05, 18 May 2011

2011-05-18T03:05:30Z

Show changes

Soryusu at 20:40, 15 May 2011

2011-05-15T20:40:59Z

Show changes

Soryusu at 12:11, 10 May 2011

2011-05-10T12:11:07Z

← Older revision		Revision as of 12:11, 10 May 2011
Line 619:		Line 619:
	"Kur mums reikėtų persirengti? Ar kur nors netoliese nėra atokesnės vietos?		"Kur mums reikėtų persirengti? Ar kur nors netoliese nėra atokesnės vietos?

	"Galim ir čia."		"Galim ir čia."`

			Akimirksniu atsakė Haruhi ir tuoj pat pasičiupo kelnes.

			"Aplink juk praeivių nėra, ir ne taip jau šalta. A, nesijaudink, aš nusisuksiu. Džonai, tu irgi nusisuk, pridengsim jį."

			Tuomet ji žvilgtelėjo į mane įžūloku žvilgsniu.

			"Aš tai visai neprieštarauju, kad į mane žiūrėtų."

			Ji pikdžiugiškai šyptelėjo ir ėmėsi po savo sijonu mautis sportines kelnes.

			"Nebūčiau pagalvojusi, kad tavo kojos tokios ilgos."

			Ji pritūpė žemyn, kad atsiraitotų ilgas kelnes, o pasitaisiusi jų ilgį, vėl atsistojo ir atsisagstė savo sijoną, o šis lengvai nuslydo jai liemeniu. Po to ji nusimovė savo juodą švarką ir kai jau ėmė atsisagstyti savo palaidinukę, aš paskubomis nusisukau šalin.

			"Nieko tokio, aš po ja vilkiu marškinėlius."

			Palaidinukė nukrito ant švarko ir sijono. Lėtai atsisukau atgal. Vilkėdama baltus vienspalvius trumparankovius marškinėlius, Haruhi išdidžiai išpūtė krūtinę, jos ilgiems plaukams plevenant vėjyje. Į tai bežiūrint, man kažkodėl staiga kilo noras vėl pamatyti tam tikrą reginį:

			"Ei, ar nenorėtum susirišti plaukus į kasytę?"

			Haruhi pasižiūrėjo atgal į mane.

			"Kodėl?"

			Šiaip sau, be jokios priežasties.

			Haruhi lengvabūdiškai prunkštelėjo nosimi.

			"Nors gali atrodyti, kad susirišti kasytę yra lengva, tačiau susirišti gražią tikrai sunkoka."

			Vis dėlto, Haruhi iš savo ant asfalto gulėjusio švarko išsiėmė plaukų gumytę ir grakščiai už galvos susirišo savo ilgus juodus plaukus.

			"Na, galbūt taip labiau atrodys, kad esu iš lengvosios atletikos klubo. Na, ar gerai?"

			Tiesiog nepriekaištinga. Mano nuomone, tavo žavesys padidėjo 36% procentais.

			"Durnius."

			Man besvarstant, kaip turėčiau į tai reaguoti, supratau, jog ji tik apsimetinėjo, kad supyko. Turėjau iš karto suprasti.

			Nors užtruko ilgiau, Koizumis galiausiai irgi baigė persirengti. Tikriausiai jam sunku tokiame lediniame ore vilkėti tik šortus ir trumparankovius marškinėlius. Jau nekalbant apie tai, kad jam reikėjo jaustis išskirtinai nejaukiai, nes turėjo vilkėti kažkieno kito sportinę aprangą. Visas drebėdamas ir pašiurpęs, Koizumis paklausė:

			"Suzumija-san, juk tu nežadi vilkėti treningo, tiesa? Ar neprieštarautumei, jei jį pasiskolinčiau?"

			Haruhi taip pat buvo plikomis rankomis, tačiau vien jos šypsenos pakako, kad išsklaidytų visą šaltį.

			"Ne-a. Man jo reikia, kad paslėpčiau krepšius. Galiausiai taip užsimaskavus, nenoriu, kad krepšiai imtų ir viską sugadintų."

			Iš tiesų, Koujouen akademijos ir Šiaurės gimnazijos mokykliniai krepšiai iš išorės šiek tiek skyrėsi. Haruhi lyg staltiesę išskleidė treningą ir apvyniojo juo savo ir Koizumio krepšius, o po to paliepė man juos nešti. Tada ji sugrūdo savo ir Koizumio drabužius į mano sportinį krepšį ir vėlgi liepė man jį nešti.

			"Taigi, dabar,"

			Pasakė Haruhi, užsidėjusi rankas ant liemens,

			"Dabar mes atrodom taip, lyg grįžtume iš maratono treniruotės. Neblogai, ane?"

			Aišku, tau gal neblogai, bet kaip man? Kur tu esi mačiusi lengvosios atletikos klubo narį, kuris bėgiotų, nešdamasis su savim šitiek mantos, ir dar tuo metu vilkėtų įprastą uniformą?

			"Na, juk gali save laikyti klubo vadybininku. Nagi, viens, du, ''fight''! Viens, du, ''fight''!"

			Mergiotei su kasyte nubėgus, aš ir Koizumis susižvalgėme, ir abu vienu metu gūžtelėję pečiais, nusekėme paskui ją.

			Tiek šis Koizumis, tiek aš puikiai žinojome, kaip nesuvokiamai sunku buvo sustabdyti Haruhi, kai ji ima sau kažkur lėkti, nesvarbu, kokios gi bebūtų aplinkybės. Taigi, mums nebuvo daugiau iš ko rinktis, ir tik lėkti paskui ją.

			Na, juk visada taip buvo, ar ne?

Soryusu at 03:02, 4 May 2011

2011-05-04T03:02:33Z

← Older revision		Revision as of 03:02, 4 May 2011
Line 589:		Line 589:
	Beje, už važiavimą taksi vėlgi sumokėjo Koizumis. Atrodo, kad šis Koizumis iš esmės buvo tapęs vaikščiojančia Haruhi pinigine. Nežinau, ką tas vargšas jai padarė, kad to nusipelnė. Nejaugi jo jausmai Haruhi yra romantiški? Labai norėjau jo imti ir paklausti, kuo gi jam iš tikrųjų Haruhi patiko. Nors pamenu, kad Tanigučis yra man kartą sakęs, kad nepaisant to, jog vidurinėje Haruhi elgėsi ekscentriškai, ji buvo gana populiari tarp vaikinų. Na, tikriausiai jeigu šioje mokykloje ji nebūtų sukūrusi Komandos SOS, tuomet būtų ištisas dienas atstūminėjusi visus vaikinus, visai nepaisydama, kas jai prisipažindavo. Ar tai nereiškia, kad Komanda SOS iš tikrųjų buvo Haruhi prieglobstis? Jai tapus neginčijama tokio paslaptingo klubo vade, bet kuris sveiko proto vaikinas ėmė savaime jos vengti, lyg atmušėjas, išsisukantis nuo stipraus metimo. Vietoj to, kad makaluotų lazda ir gautų ''dead-ball'ą'' į makaulę, dauguma žmonių tiesiog keturis kartus juos praleistų ir ramiai nueitų link pirmosios bazės.		Beje, už važiavimą taksi vėlgi sumokėjo Koizumis. Atrodo, kad šis Koizumis iš esmės buvo tapęs vaikščiojančia Haruhi pinigine. Nežinau, ką tas vargšas jai padarė, kad to nusipelnė. Nejaugi jo jausmai Haruhi yra romantiški? Labai norėjau jo imti ir paklausti, kuo gi jam iš tikrųjų Haruhi patiko. Nors pamenu, kad Tanigučis yra man kartą sakęs, kad nepaisant to, jog vidurinėje Haruhi elgėsi ekscentriškai, ji buvo gana populiari tarp vaikinų. Na, tikriausiai jeigu šioje mokykloje ji nebūtų sukūrusi Komandos SOS, tuomet būtų ištisas dienas atstūminėjusi visus vaikinus, visai nepaisydama, kas jai prisipažindavo. Ar tai nereiškia, kad Komanda SOS iš tikrųjų buvo Haruhi prieglobstis? Jai tapus neginčijama tokio paslaptingo klubo vade, bet kuris sveiko proto vaikinas ėmė savaime jos vengti, lyg atmušėjas, išsisukantis nuo stipraus metimo. Vietoj to, kad makaluotų lazda ir gautų ''dead-ball'ą'' į makaulę, dauguma žmonių tiesiog keturis kartus juos praleistų ir ramiai nueitų link pirmosios bazės.

	Galvodamas sau apie tokius, ėjau link viršutinio aukšto.		`Galvodamas sau apie tokius, ėjau link viršutinio aukšto. Mokyklos pastate nebuvo likę daug žmonių, nors nebuvo visiškai tuščia. Vienur ir kitur dar buvo išsibarsčiusių mokinių, neturinčių ką daugiau veikti namuose ir nusprendusių pasilikti savo klubo užsiėmimams. Laimei 1-5 klasė buvo tuščia. Tiesą sakant, ganėtinai baiminausi, kad mane pagaus Okabe-sensei. Jo vietoje labai jau knietėtų sužinoti, kodėl kas nors, kas būtų pabėgęs iš pamokų, norėtų vėl atgal įsėlinti į klasę.

			Kažkas nusprendė man padėti ir kruopščiai sutvarkė mano suolą. Tikriausiai Asakura. Buvau ėmęs svarstyti, kur buvo dingusios mano knygos ir rašymo reikmenys, bet paaiškėjo, kad viskas buvo sutvarkyta ir ant suolo šono buvo likęs kabėti tik mano krepšys, tuo tarpu mano ieškoti batai kabėjo kitoje suolo pusėje.

			"O ji tai viską apgalvoja."

			Imdamas savo krepšį su fizinio lavinimo apranga, sumurmėjau, girdamas Haruhi smulkmeniškumą. Dideliame sportiniame krepšyje buvo mano šiandien per pirmąją fizinio lavinimo pamoką vilkėti marškinėliai, šortai, treningas ir kelnės. Haruhi sugalvotas infiltracijos planas be abejo buvo "persirengti Šiaurės gimnazijos mokiniais." "Koizumis persirengs į lengvosios atletikos aprangą, o aš apsimausiu treningus ir kelnes. Tuomet galėsime tiesiog įbėgti pro vartus ir visi pamanys, kad mes iš atletikos klubo ir ką tik baigėm bėgiot. Nepriekaištingas planas!"

			Kitaip tariant, turėjome kaip vabzdžiai išmokti mimikrijos. Na, tai bent jau geriau nei atsitiktinai pasigauti iš Šiaurės gimnazijos namo einantį vaikiną ir merginą ir atimti iš jų drabužius.

			"Nu, tai irgi nebloga mintis."

			Nerūpestingai pasakė Haruhi, stovėdama ir laukdama manęs už kampo nuo mokyklos vartų. Paimdama iš manęs krepšį, pareiškė:

			"Būtų mažiau tikėtina, kad mus įtartų, jei apsirengtume taip kaip tu. Anksčiau reikėjo mums pasakyti, kad tau kilo net dar geresnė mintis."

			Tai pakelės apiplėšimas, kaip tu gali iš manęs to tikėtis?

			Haruhi atrišo mano krepšį ir apvertusį jį aukštyn kojomis, be gailesčio iškratė jo turinį. To pasekoje dabar ant asfalto voliojosi ketveri drabužiai.

			"Tu juos tinkamai išskalbei?"

			Jo, prieš savaitę.

			"Beje, Suzumija-san,"

			Koizumis pasižiūrėjo į mano purvu suteptą aprangą lyg dykumos smiltpelė, beviltiškai žiūrinti į mongolinį tigrą, prirėmusį ją į aklavietę.

			"Kur mums reikėtų persirengti? Ar kur nors netoliese nėra atokesnės vietos?

			"Galim ir čia."

83.171.7.64 at 12:44, 2 May 2011

2011-05-02T12:44:10Z

← Older revision		Revision as of 12:44, 2 May 2011
Line 78:		Line 78:
	"Kaip gaila, kad manęs čia nebuvo. Retai kada tave pamatysi taip juokingai šūkaujantį."		"Kaip gaila, kad manęs čia nebuvo. Retai kada tave pamatysi taip juokingai šūkaujantį."

	Atrodė, kad Kunikidas kažką iš tada prisiminė ir pasakė:`		Atrodė, kad Kunikidas kažką iš tada prisiminė ir pasakė:

	"Kjonui šiandien jau geriau. Tą dieną galėjo pasirodyti, kad jis tyčia bandė prisikabinti prie Asakuros-san. Ar ji tau kažką padarė, kad supykdė?"		"Kjonui šiandien jau geriau. Tą dieną galėjo pasirodyti, kad jis tyčia bandė prisikabinti prie Asakuros-san. Ar ji tau kažką padarė, kad supykdė?"
Line 102:		Line 102:
	"Taniguči, ką tu ką tik pasakei?"		"Taniguči, ką tu ką tik pasakei?"

	"Sakiau Suzumija, prietranka iš Rytų vidurinės. Aš trejus metus ~~buvau~~ su ja vienoje klasėje. Kažin, kaip ten ji laikosi...... Ir iš kur tu ją pažįsti? Sakei, kad ji buvo pakeista Asakuros, kaip iš viso tai suprast?"		"Sakiau Suzumija, prietranka iš Rytų vidurinės. Aš trejus metus praleidau su ja vienoje klasėje. Kažin, kaip ten ji laikosi...... O iš kur tu ją pažįsti? Sakei, kad ji buvo pakeista Asakuros, kaip iš viso tai suprast?"

	Mano akys akimirksniu išbalo—		Mano akys akimirksniu išbalo—
Line 110:		Line 110:
	Staiga pašokęs, sušukau. Matyt įbauginti mano staigaus protrūkio, abu, Tanigučis ir Kunikidas, instinktyviai šiek tiek atsitraukė.		Staiga pašokęs, sušukau. Matyt įbauginti mano staigaus protrūkio, abu, Tanigučis ir Kunikidas, instinktyviai šiek tiek atsitraukė.

	"Ką tu vadini 'aštuonkoju'?! Jei aš tau aštuonkojis, tai tu sepija! Be to, mano šeima jau ~~daug~~ kartų turi sidabraspalvius plaukus, todėl pats dėl savųjų labiau rūpinkis!"		"Ką tu vadini 'aštuonkoju'?! Jei aš tau aštuonkojis, tai tu sepija! Be to, mano šeima jau daugelį kartų turi sidabraspalvius plaukus, todėl pats dėl savųjų labiau rūpinkis!"

	Tai ne tavo sumautas reikalas! Pagriebiau Tanigučį už jo apykaklės ir prisitempiau jį link savo veido, kol vos nesusilietė mūsų abiejų nosys.		Tai ne tavo sumautas reikalas! Pagriebiau Tanigučį už jo apykaklės ir prisitempiau jį link savo veido, kol vos nesusilietė mūsų abiejų nosys.
Line 116:		Line 116:
	"Sakei, kad pažįsti Haruhi?!"		"Sakei, kad pažįsti Haruhi?!"

	"Kaip aš galiu jos ~~nežinoti~~? Aš penkiasdešimt metų jos neužmiršiu! Jei yra kas nors, kas iš Rytų vidurinės jos nepažįsta, jiems reiktų pasitikrinti, ar neserga amnezija."		"Kaip aš galiu jos nepažinot? Aš penkiasdešimt metų jos neužmiršiu! Jei ir yra kas nors, kas iš Rytų vidurinės jos nepažįsta, jiems reiktų pasitikrinti, ar neserga amnezija."

	"Kur?"		"Kur?"
Line 132:		Line 132:
	Pasakė Tanigučis, tarytum atsakytų, koks vandenilio atominis skaičius.		Pasakė Tanigučis, tarytum atsakytų, koks vandenilio atominis skaičius.

	"Jei neklystu, ji įstojo į tą ~~gimnaziją~~, kalvos papėdėj, iš kart priešais stotį. Ji gana protinga, todėl savaime suprantama, kad ji mokytųsi tokioje elitinėje mokykloje."		"Jei neklystu, ji įstojo į tą mokyklą, kalvos papėdėj, iš kart priešais stotį. Ji gana protinga, todėl savaime suprantama, kad ji mokytųsi tokioje elitinėje mokykloje."

	Elitinėje?		Elitinėje?
Line 140:		Line 140:
	Tanigučis pasižiūrėjo į mane užjaučiančiomis akimis ir atsakė:		Tanigučis pasižiūrėjo į mane užjaučiančiomis akimis ir atsakė:

	"Kjonai, nežinau ko tau ten prišnekėjo vidurinėj, bet ta akademija visada buvo mišri. Jau nekalbant apie tai, kad ~~ta mokykla~~ turi vieną aukščiausių visoj prefektūroj įstojimo į universitetą rodiklių. Turėti tokią mokyklą mūsų rajone žiauriai nervina!"		"Kjonai, nežinau ko tau ten prišnekėjo vidurinėj, bet ta akademija visada buvo mišri. Jau nekalbant apie tai, kad ji turi vieną aukščiausių visoj prefektūroj įstojimo į universitetą rodiklių. Turėti tokią mokyklą mūsų rajone žiauriai nervina!"

	Klausydamasis Tanigučio paistalų, palengva paleidau rankas.		Klausydamasis Tanigučio paistalų, palengva paleidau rankas.

	Kaip aš to ~~anksčiau~~ nesupratau? Už tai man derėtų sau ''seppuku'' pasidaryti.		Kaip aš anksčiau to nesupratau? Už tai man derėtų sau ''seppuku'' pasidaryti.

	Vien tik dėl to, kad Haruhi nebuvo Šiaurės gimnazijoje, pamaniau, kad ji ~~iš viso dingo~~ iš šio pasaulio. Kaip matot, mano vaizduotė blogesnė nei to milžiniško urvinio svirplio. Kai sekančią vasarą vyksiu pas gimines į kaimą, man reikės eiti pasišnekučiuoti su vienu jo giminaičių, sėdinčių kur prie balkono. Mes turbūt puikiai sutartume.		Vien tik dėl to, kad Haruhi nebuvo Šiaurės gimnazijoje, pamaniau, kad ji visai pradingo iš šio pasaulio. Kaip matot, mano vaizduotė blogesnė nei to milžiniško urvinio svirplio. Kai sekančią vasarą vyksiu pas gimines į kaimą, man reikės eiti pasišnekučiuoti su vienu jo giminaičių, sėdinčių kur nors prie balkono. Mes turbūt puikiai sutartume.

	"Ei, tu gal raminkis." Tanigučis susitvarkė apykaklę ir pasakė, "Kunikidai, tu teisus. Jam tikrai stogas nuvažiavo ir atrodo, kad jam tik dar labiau blogėja."		"Ei, tu gal raminkis." Tanigučis susitvarkė apykaklę ir pasakė, "Kunikidai, tu teisus. Jam tikrai stogas nuvažiavo ir atrodo, kad jam tik dar labiau blogėja."
Line 152:		Line 152:
	Šnekėk ką nori, aš dabar neturiu nuotaikos su tavim ginčytis, nes šiuo metu buvo kai kas, kas mane labiau nervino, nei išdavikiškasis Tanigučis ir be perstojo linkčiojantis Kunikidas.		Šnekėk ką nori, aš dabar neturiu nuotaikos su tavim ginčytis, nes šiuo metu buvo kai kas, kas mane labiau nervino, nei išdavikiškasis Tanigučis ir be perstojo linkčiojantis Kunikidas.

	Tiesiog sunku patikėti mano bloga sėkme. Jei tą dieną kas nors iš Rytų vidurinės būtų sėdėjęs netoliese, arba Tanigučis tada būtų buvęs klasėje, būčiau daug anksčiau išgirdęs Haruhi vardą. Bliamba, kieno tai kaltė? Nagi, pasirodyk, niekše, kad galėčiau tau atspardyti subinę! Nors visai neprieštarauju to atidėti ir kitam kartui. Visi klausimai, kuriems reikėjo atsakymų, buvo paklausti. Toliau liko tik imtis ~~veiksmo~~.		Tiesiog sunku patikėti mano bloga sėkme. Jei tą dieną kas nors iš Rytų vidurinės būtų sėdėjęs netoliese, arba Tanigučis tada būtų buvęs klasėje, būčiau daug anksčiau išgirdęs Haruhi vardą. Bliamba, kieno tai kaltė? Nagi, pasirodyk, niekše, kad galėčiau tau atspardyti subinę! Nors visai neprieštarauju to atidėti ir kitam kartui. Visi klausimai, kuriems reikėjo atsakymų, buvo paklausti. Toliau liko tik imtis veiksmų.

	"Kur tu eini, Kjonai? Tualetą?"		"Kur tu eini, Kjonai? Tualetą?"
Line 160:		Line 160:
	"Aš išeinu anksti."		"Aš išeinu anksti."

	Kaip tik galima anksčiau,		Kaip tik galima anksčiau.

	"O kaip dėl tavo krepšio?"		"O kaip dėl tavo krepšio?"
Line 178:		Line 178:
	Dideliu tempu bėgti nuo kalno buvo išties sunku. Todėl, kad buvau pernelyg susijaudinęs, bėgau iš visų jėgų ir po kokių dešimties minučių mano kojos ir plaučiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad per daug juos spaudžiu, jau nekalbant apie mano širdį. Kai dabar pagalvoju, aš čia būčiau laisvai suspėjęs, net jei būčiau palaukęs, kol baigsis trečia pamoka. Šiuo metų laiku, Koujouen akademijoje turbūt irgi yra sutrumpintos pamokos. Būtų pakakę, jeigu būčiau ten nusigavęs iki nuskambant paskutiniam skambučiui. Net jei būčiau tiesiog atėjęs iš Šiaurės gimnazijos, aš vis tiek būčiau užtrukęs ne daugiau nei pusvalandį.		Dideliu tempu bėgti nuo kalno buvo išties sunku. Todėl, kad buvau pernelyg susijaudinęs, bėgau iš visų jėgų ir po kokių dešimties minučių mano kojos ir plaučiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad per daug juos spaudžiu, jau nekalbant apie mano širdį. Kai dabar pagalvoju, aš čia būčiau laisvai suspėjęs, net jei būčiau palaukęs, kol baigsis trečia pamoka. Šiuo metų laiku, Koujouen akademijoje turbūt irgi yra sutrumpintos pamokos. Būtų pakakę, jeigu būčiau ten nusigavęs iki nuskambant paskutiniam skambučiui. Net jei būčiau tiesiog atėjęs iš Šiaurės gimnazijos, aš vis tiek būčiau užtrukęs ne daugiau nei pusvalandį.

	Tuomet, kai suvokiau kokie menki buvo mano laiko paskirstimo įgūdžiai, jau buvau pasiekęs privačiąją mokyklą prie stoties, pradiniame mano kasdieninio priverstinio kopimo maršruto į mokyklą taške. Mokykloje buvo labai tylu, ar jiems vis dar buvo pamokos? Pasižiūrėjau į savo laikrodį: jeigu pas juos pamokos nesiskiria nuo mūsiškių, jiems tikriausiai dabar trečia pamoka. Kitaip tariant, kol atsidarys mokyklos vartai, aš turiu visą valandą laisvo laiko. Viskas, ką galėjau daryti šitame šaltame ore ~~tuščiomis rankomis~~, buvo laukti.		Tuomet, kai suvokiau kokie menki buvo mano laiko paskirstimo įgūdžiai, jau buvau pasiekęs privačiąją mokyklą prie stoties, pradiniame mano kasdieninio priverstinio kopimo maršruto į mokyklą taške. Mokykloje buvo labai tylu, ar jiems vis dar buvo pamokos? Pasižiūrėjau į savo laikrodį: jeigu pas juos pamokos nesiskiria nuo mūsiškių, jiems tikriausiai dabar trečia pamoka. Kitaip tariant, kol atsidarys mokyklos vartai, aš turiu visą valandą laisvo laiko. Viskas, ką galėjau tuščiomis rankomis daryti šitame šaltame ore, buvo laukti.

	"Galėčiau tiesiog įsibrauti be leidimo......"		"Galėčiau tiesiog įsibrauti be leidimo......"
Line 200:		Line 200:
	O kas, jei šitoj Koujouen akademijoje yra kita Komanda SOS su kitais nariais nei aš, su kuriais ji užsiima visokia tai veikla......		O kas, jei šitoj Koujouen akademijoje yra kita Komanda SOS su kitais nariais nei aš, su kuriais ji užsiima visokia tai veikla......

	Vien apie tai pagalvojus, mano vidaus organai ėmė maištauti kaip paklaikę. Ar tai nereiškia, kad Asahina-san, Nagato, Koizumis ir aš esame tik nereikalingos šiukšlės? Tokiu atveju aš esu net ne antraeilis veikėjas, o visiškas pašalinis. Aš to visai nenoriu! Kam aš turėčiau ~~melsti~~? Jėzui, Mahometui, Būdai, Maniui, Zaratrustrai, Lovecraft'ui, man tiks bet kas! Jei tik kuris nors iš jų numalšins man šį nerimą, aš tikėsiu bet kokia jų skelbiama pranašyste ar legenda. Net jei tai būtų viena po gatves besišlaistančių įtartinų sektų, aš mielu noru prie jų prisidėčiau. Dabar aš galiausiai suprantu, koks jausmas būti žmogumi, kuris bandosi kabintis į bet kokį šiaudą ir vis tiek nugrimzta į liūną.		Vien apie tai pagalvojus, mano vidaus organai ėmė maištauti kaip paklaikę. Ar tai nereiškia, kad Asahina-san, Nagato, Koizumis ir aš esame tik nereikalingos šiukšlės? Tokiu atveju aš esu net ne antraeilis veikėjas, o visiškas pašalinis. Aš to visai nenoriu! Kam aš turėčiau melstis? Jėzui, Mahometui, Būdai, Maniui, Zaratrustrai, Lovecraft'ui, man tiks bet kas! Jei tik kuris nors iš jų numalšins man šį nerimą, aš tikėsiu bet kokia jų skelbiama pranašyste ar legenda. Net jei tai būtų viena tų po gatves besišlaistančių įtartinų sektų, aš mielu noru prie jų prisidėčiau. Dabar aš galiausiai suprantu, koks jausmas būti žmogumi, kuris bandosi kabintis į bet kokį šiaudą ir vis tiek nugrimzta į liūną.`

	Maždaug dešimt minučių kentęs nerimą ir liūdesį,		Maždaug dešimt minučių kentęs nerimą ir liūdesį,

Soryusu at 22:10, 1 May 2011

2011-05-01T22:10:38Z

Show changes

Soryusu at 02:22, 27 April 2011

2011-04-27T02:22:28Z

@@ Line 140: / Line 140: @@
 Tanigučis pasižiūrėjo į mane užjaučiančiomis akimis ir atsakė:
-"Kjonai, nežinau ko tau ten prišnekėjo vidurinėj, bet ta akademija visada buvo mišri. Jau nekalbant apie tai, kad ta mokykla viena geriausių visoj prefektūroj pagal įstojančių į universitetą procentą. Turėti tokią mokyklą mūsų rajone žiauriai nervina!"
+"Kjonai, nežinau ko tau ten prišnekėjo vidurinėj, bet ta akademija visada buvo mišri. Jau nekalbant apie tai, kad ta mokykla turi vieną aukščiausių visoj prefektūroj įstojimo į universitetą rodiklių. Turėti tokią mokyklą mūsų rajone žiauriai nervina!"
 Klausydamasis Tanigučio paistalų, palengva paleidau rankas.
@@ Line 421: / Line 421: @@
 "Nes taip tiesiog žiauriai įdomiau!"
-Man puikiai pažįstama ryški šypsena pražydo lyg didžiulė gėlė. Tai buvo šypsena, kuria Haruhi nusišypsojo, kai pirmą kartą pamačiau jos šypsena. Tai buvo ta milijono vatų šypsena, kuria ji nusišypsojo, kai per anglų kalbos pamoką, kai jai staiga šovė į galvą mintis sukurti Komandą SOS.
+Man puikiai pažįstama ryški šypsena pražydo lyg didžiulė gėlė. Tai buvo šypsena, kuria Haruhi nusišypsojo, kai pirmą kartą pamačiau jos šypsena. Tai buvo ta milijono vatų šypsena, kuria ji nusišypsojo, kai per anglų kalbos pamoką, kai jai staiga šovė į galvą mintis sukurti Komandą SOS.`

Soryusu at 00:18, 27 April 2011

2011-04-27T00:18:18Z

← Older revision		Revision as of 00:18, 27 April 2011
Line 16:		Line 16:
	Man dar savo pirštuose tebejaučiant katino kailio švelnumą, mano sesuo pasigrobė Šiamiseną ir išsinešė jį iš mano kambario, dainuodama jam savo kūrybos "pusryčių dainelę". Gerai tiems katinams, vieninteliai jų rūpesčiai tai paėsti, pamiegoti ir pasilaižyti kailį. Kaip norėjau su juo bent dienai pasikeisti vietomis. Ką gali žinoti, galbūt tada lengviau rasčiau tai, ko ieškau.		Man dar savo pirštuose tebejaučiant katino kailio švelnumą, mano sesuo pasigrobė Šiamiseną ir išsinešė jį iš mano kambario, dainuodama jam savo kūrybos "pusryčių dainelę". Gerai tiems katinams, vieninteliai jų rūpesčiai tai paėsti, pamiegoti ir pasilaižyti kailį. Kaip norėjau su juo bent dienai pasikeisti vietomis. Ką gali žinoti, galbūt tada lengviau rasčiau tai, ko ieškau.

	Teisingai, aš vis dar neradau tų raktų. Nei nesužinojau ką tie raktai reiškė. Jau nekalbant apie programos paleidimo sąlygas. Jei šiandien ko nors nepadarysiu, pasaulis toks ir išliks. O gal net dar labiau pablogės. Galutinis terminas... kodėl jis iš viso nustatytas? Ar Nagato reikėjo spausti savo galias iki jų ribų, kad man suteiktų bent tokį ribotą laiko limitą?		Teisingai, aš vis dar neradau tų raktų. Nei nesužinojau ką tie raktai reiškė. Jau nekalbant apie programos paleidimo sąlygas. Jei šiandien ko nors nepadarysiu, pasaulis toks ir išliks. O gal net dar labiau pablogės. Galutinis terminas... kodėl jis iš viso nustatytas? Ar Nagato reikėjo spausti savo galias iki pat jų ribų, kad man suteiktų bent jau tokį ribotą laiko limitą?

	Nei kiek nepasistūmėdamas į priekį, išėjau į mokyklą. Virš visų galvų kyboję niūrūs debesys pranašavo, kad tuoj ims snigti. Matyt, šiais metais bus baltos Kalėdos, juk ir iki šiol irgi daug snigo. Pastaraisiais metais apylinkėse daug sniego nebuvo, tačiau sprendžiant iš šios žiemos šaltumo, tikriausiai pripustys kaip reikiant. Ruošdamasi žiemos išvykai Haruhi turbūt džiūgautų kaip šunytis... Žinoma, jei tik Haruhi vis dar egzistuotų.		Nei kiek nepasistūmėdamas į priekį, išėjau į mokyklą. Virš visų galvų kyboję niūrūs debesys pranašavo, kad tuoj ims snigti. Matyt, šiais metais bus baltos Kalėdos, juk ir iki šiol irgi daug snigo. Pastaraisiais metais apylinkėse daug sniego nebuvo, tačiau sprendžiant iš šios žiemos šaltumo, tikriausiai pripustys kaip reikiant. Ruošdamasi žiemos išvykai Haruhi turbūt džiūgautų kaip šunytis... Žinoma, jei tik Haruhi vis dar egzistuotų.
Line 26:		Line 26:
	"Labas rytas."		"Labas rytas."

	Asakura su manimi paprasčiausiai pasisveikino, kaip ir su visais kitais. Aš tiesiog ~~jai~~ linktelėjau atgal.		Asakura su manimi paprasčiausiai pasisveikino, kaip ir su visais kitais. Aš jai tiesiog linktelėjau atgal.

	Kai tik nuskambėjo skambutis, skelbiantis pamokų pradžią, pro duris energingai įėjo Okabe-sensei ir ėmėsi uoliai vesti klasės valandėlę.		Kai tik nuskambėjo skambutis, skelbiantis pamokų pradžią, pro duris energingai įėjo Okabe-sensei ir ėmėsi uoliai vesti klasės valandėlę.

	Jau buvau pasimetęs, kuri gi savaitės diena šiandien buvo. Šiandienos pamokų tvarkaraštis atrodė kitoks, nei atsimenu, nors nebuvau tikras. Net nebuvau tikras, ar praėjusią savaitę šią dieną turėjau tokias pat pamokas. Jei vakarykštis ir šiandieninis pamokų tvarkaraščiai būtų ~~buvę~~ sukeisti vietomis, abejoju, ~~kad iš viso~~ pastebėčiau. Nejaugi čia tik aš pasidariau keistas? Mergina, žinoma kaip Suzumija Haruhi, niekada neegzistavo, Asakura buvo populiariausia visoje klasėje, Asahina-san buvo nepasiekiama senpai, o Nagato buvo vienintelė Literatūros klubo narė.		Jau buvau pasimetęs, kuri gi savaitės diena šiandien buvo. Šiandienos pamokų tvarkaraštis atrodė kitoks, nei atsimenu, nors nebuvau dėl to tikras. Net nebuvau tikras, ar praėjusią savaitę šią dieną turėjau tokias pat pamokas. Jei vakarykštis ir šiandieninis pamokų tvarkaraščiai būtų sukeisti vietomis, abejoju, ar bent pastebėčiau. Nejaugi čia tik aš pasidariau keistas? Mergina, žinoma kaip Suzumija Haruhi, niekada neegzistavo, Asakura buvo populiariausia visoje klasėje, Asahina-san buvo nepasiekiama senpai, o Nagato buvo vienintelė Literatūros klubo narė.

	Tai kas iš tiesų buvo tikra? Nejaugi Komanda SOS ir viskas ką iki šiol turėjau patirti buvo tik mano vaizduotės vaisius?		Tai kas iš tiesų buvo tikra? Nejaugi Komanda SOS ir viskas, ką iki šiol turėjau patirti, buvo tik mano vaizduotės vaisius?

	Po velnių, mano mintys darosi vis labiau ir labiau neigiamos.		Po velnių, mano mintys darosi vis labiau ir labiau neigiamos.
Line 50:		Line 50:
	"Ei, Kunikidai,"		"Ei, Kunikidai,"

	Pasišaukiau savo kitą partnerį, kuris ~~buvo~~ ką tik grįžęs iš tualeto,		Pasišaukiau savo kitą partnerį, kuris ką tik buvo grįžęs iš tualeto,

	"Pamokyk Tanigučį visko ką žinai apie natrio hidroksidą. Ypač tai, kaip jis draugauja su druskos rūgštimi."		"Pamokyk Tanigučį visko ką žinai apie natrio hidroksidą. Ypač tai, kaip jis draugauja su druskos rūgštimi."
Line 70:		Line 70:
	Tai juk pats buvai tą dieną mokykloje, ar ne?		Tai juk pats buvai tą dieną mokykloje, ar ne?

	"Per pietų pertrauką ėjau nusnaust į slaugės kabinetą, o po to visą popietę jaučiausi mieguistas. Tik šįryt apie tai sužinojau. Girdėjau, kad tau buvo ~~visai~~ pasimaišę, nejaugi tu tikrai sakei, kad Asakura neturėtų egzistuoti?"		"Per pietų pertrauką ėjau nusnaust į slaugės kabinetą, o po to visą popietę jaučiausi mieguistas. Tik šįryt apie tai sužinojau. Girdėjau, kad tau visai buvo pasimaišę, nejaugi tu tikrai sakei, kad Asakura neturėtų egzistuoti?"

	"Nu jo."		"Nu jo."
Line 78:		Line 78:
	"Kaip gaila, kad manęs čia nebuvo. Retai kada tave pamatysi taip juokingai šūkaujantį."		"Kaip gaila, kad manęs čia nebuvo. Retai kada tave pamatysi taip juokingai šūkaujantį."

	Atrodė, kad Kunikidas kažką iš tada prisiminė ir pasakė:		Atrodė, kad Kunikidas kažką iš tada prisiminė ir pasakė:`

	"Kjonui šiandien jau geriau. Tą dieną galėjo pasirodyti, kad jis tyčia bandė prisikabinti prie Asakuros-san. Ar ji tau kažką padarė, kad supykdė?"		"Kjonui šiandien jau geriau. Tą dieną galėjo pasirodyti, kad jis tyčia bandė prisikabinti prie Asakuros-san. Ar ji tau kažką padarė, kad supykdė?"

← Older revision		Revision as of 14:12, 20 February 2013
Line 393:		Line 393:
	"Mano pažinota kita tu mokėsi Šiaurės gimnazijoje ir po priėmimo ceremonijos štai ką ji pasakė......"		"Mano pažinota kita tu mokėsi Šiaurės gimnazijoje ir po priėmimo ceremonijos štai ką ji pasakė......"

	Dar net nepasirodžius mūsų užsakymams, tuoj pat pradėjau savo pasakojimą. Nespėjus ''cafe au lait'' atvėsti tiek, kad ją būtų galima išgerti vienu gurkšniu, be sustojimo papasakojau jai sutrumpintą istorijos apie tai, kas iki šiol nutiko, versiją. Apie tai, kaip ateivė, keliautoja laiku ir esperas visi drauge prisijungė prie Komandos SOS, o mūsų klubo kambariu buvo tapęs ~~literatūros~~ klubo kambarys.		Dar net nepasirodžius mūsų užsakymams, tuoj pat pradėjau savo pasakojimą. Nespėjus ''cafe au lait'' atvėsti tiek, kad ją būtų galima išgerti vienu gurkšniu, be sustojimo papasakojau jai sutrumpintą istorijos apie tai, kas iki šiol nutiko, versiją. Apie tai, kaip ateivė, keliautoja laiku ir esperas visi drauge prisijungė prie Komandos SOS, o mūsų klubo kambariu buvo tapęs Literatūros klubo kambarys.

	Ypač detaliai jai papasakojau apie mano kelionę laiku per Tanabatą, nes tiesiog maniau, kad tai pati svarbiausia dalis.		Ypač detaliai jai papasakojau apie mano kelionę laiku per Tanabatą, nes tiesiog maniau, kad tai pati svarbiausia dalis.
Line 409:		Line 409:
	"Tiksliau tariant, ateivių sukurta gyvoji humanoidinė sąsaja, skirta bendrauti su žmonėmis... Kiek pamenu, ji taip sakė."		"Tiksliau tariant, ateivių sukurta gyvoji humanoidinė sąsaja, skirta bendrauti su žmonėmis... Kiek pamenu, ji taip sakė."

	Trumpai jiems papasakojau apie Nagato Juki. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė kaip netikėtas ~~literatūros~~ klubo priedas, nors iš tikrųjų ji tebuvo tik sukurta tylia, neišraiškinga, knygas mėgstančia mergina. Po to jiems papasakojau apie Asahiną-san. Serijinė persirenginėjanti talismanė, taip pat mūsų viešųjų ryšių pareigūnė ir išimtinai komandos arbatos tiekėja iš tikrųjų buvo keliautoja laiku iš ateities. Ji buvo ta, su kuria aš keliavau laiku į Tanabatą prieš trejus metus, o Nagato dėka mums pavyko grįžti atgal.		Trumpai jiems papasakojau apie Nagato Juki. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė kaip netikėtas Literatūros klubo priedas, nors iš tikrųjų ji tebuvo tik sukurta tylia, neišraiškinga, knygas mėgstančia mergina. Po to jiems papasakojau apie Asahiną-san. Serijinė persirenginėjanti talismanė, taip pat mūsų viešųjų ryšių pareigūnė ir išimtinai komandos arbatos tiekėja iš tikrųjų buvo keliautoja laiku iš ateities. Ji buvo ta, su kuria aš keliavau laiku į Tanabatą prieš trejus metus, o Nagato dėka mums pavyko grįžti atgal.

	"Vadinasi, tai reiškia, kad tas Džonas buvai tu, ar ne? Tuomet aš tavimi patikėsiu, juk nieko blogo dėl to nenutiks. Štai kaip, tada tu keliavai laiku......"		"Vadinasi, tai reiškia, kad tas Džonas buvai tu, ar ne? Tuomet aš tavimi patikėsiu, juk nieko blogo dėl to nenutiks. Štai kaip, tada tu keliavai laiku......"
Line 591:		Line 591:
	Beje, už važiavimą taksi vėlgi sumokėjo Koizumis. Atrodo, kad šis Koizumis iš esmės buvo tapęs vaikščiojančia Haruhi pinigine. Nežinau, ką tas vargšas jai padarė, kad to nusipelnė. Nejaugi jo jausmai Haruhi yra romantiški? Labai norėjau jo imti ir paklausti, kuo gi jam iš tikrųjų Haruhi patiko. Nors pamenu, kad Tanigučis yra man kartą sakęs, kad nepaisant to, jog vidurinėje Haruhi elgėsi ekscentriškai, ji buvo gana populiari tarp vaikinų. Na, tikriausiai jeigu šioje mokykloje ji nebūtų sukūrusi Komandos SOS, tuomet būtų ištisas dienas atstūminėjusi visus vaikinus, visai nepaisydama, kas jai prisipažindavo. Ar tai nereiškia, kad Komanda SOS iš tikrųjų buvo Haruhi prieglobstis? Jai tapus neginčijama tokio paslaptingo klubo vade, bet kuris sveiko proto vaikinas ėmė savaime jos vengti, lyg atmušėjas, išsisukantis nuo stipraus metimo. Vietoj to, kad makaluotų lazda ir gautų ''dead-ball'ą'' į makaulę, dauguma žmonių tiesiog keturis kartus juos praleistų ir ramiai nueitų link pirmosios bazės.		Beje, už važiavimą taksi vėlgi sumokėjo Koizumis. Atrodo, kad šis Koizumis iš esmės buvo tapęs vaikščiojančia Haruhi pinigine. Nežinau, ką tas vargšas jai padarė, kad to nusipelnė. Nejaugi jo jausmai Haruhi yra romantiški? Labai norėjau jo imti ir paklausti, kuo gi jam iš tikrųjų Haruhi patiko. Nors pamenu, kad Tanigučis yra man kartą sakęs, kad nepaisant to, jog vidurinėje Haruhi elgėsi ekscentriškai, ji buvo gana populiari tarp vaikinų. Na, tikriausiai jeigu šioje mokykloje ji nebūtų sukūrusi Komandos SOS, tuomet būtų ištisas dienas atstūminėjusi visus vaikinus, visai nepaisydama, kas jai prisipažindavo. Ar tai nereiškia, kad Komanda SOS iš tikrųjų buvo Haruhi prieglobstis? Jai tapus neginčijama tokio paslaptingo klubo vade, bet kuris sveiko proto vaikinas ėmė savaime jos vengti, lyg atmušėjas, išsisukantis nuo stipraus metimo. Vietoj to, kad makaluotų lazda ir gautų ''dead-ball'ą'' į makaulę, dauguma žmonių tiesiog keturis kartus juos praleistų ir ramiai nueitų link pirmosios bazės.

	Galvodamas sau apie tokius dalykus, ėjau link viršutinio aukšto. Mokyklos pastate nebuvo likę daug žmonių, nors nebuvo visiškai tuščia. Vienur ir kitur dar buvo išsibarsčiusių mokinių, neturinčių ką daugiau veikti namuose ir nusprendusių pasilikti savo klubo užsiėmimams. Laimei 1-5 klasė buvo tuščia. Tiesą sakant, ganėtinai baiminausi, kad mane pagaus ~~Okabe-sensei~~. Jo vietoje labai jau knietėtų sužinoti, kodėl kas nors, kas būtų pabėgęs iš pamokų, norėtų vėl atgal įsėlinti į klasę.		Galvodamas sau apie tokius dalykus, ėjau link viršutinio aukšto. Mokyklos pastate nebuvo likę daug žmonių, nors nebuvo visiškai tuščia. Vienur ir kitur dar buvo išsibarsčiusių mokinių, neturinčių ką daugiau veikti namuose ir nusprendusių pasilikti savo klubo užsiėmimams. Laimei 1-5 klasė buvo tuščia. Tiesą sakant, ganėtinai baiminausi, kad mane pagaus Okabė. Jo vietoje labai jau knietėtų sužinoti, kodėl kas nors, kas būtų pabėgęs iš pamokų, norėtų vėl atgal įsėlinti į klasę.

	Kažkas nusprendė man padėti ir kruopščiai sutvarkė mano suolą. Tikriausiai Asakura. Buvau ėmęs svarstyti, kur buvo dingusios mano knygos ir rašymo reikmenys, bet paaiškėjo, kad viskas buvo sutvarkyta ir ant suolo šono buvo likęs kabėti tik mano krepšys, tuo tarpu mano ieškoti batai kabėjo kitoje suolo pusėje.		Kažkas nusprendė man padėti ir kruopščiai sutvarkė mano suolą. Tikriausiai Asakura. Buvau ėmęs svarstyti, kur buvo dingusios mano knygos ir rašymo reikmenys, bet paaiškėjo, kad viskas buvo sutvarkyta ir ant suolo šono buvo likęs kabėti tik mano krepšys, tuo tarpu mano ieškoti batai kabėjo kitoje suolo pusėje.
Line 715:		Line 715:
	Jau benueinant, Haruhi mane sulaikė. Nevalingai tarp pirštų sukinėdama savo plaukų kasytę, ji pasakė:		Jau benueinant, Haruhi mane sulaikė. Nevalingai tarp pirštų sukinėdama savo plaukų kasytę, ji pasakė:

	"Ateivė, vardu Nagato-san, yra ~~literatūros~~ klube, ar ne?"		"Ateivė, vardu Nagato-san, yra Literatūros klube, ar ne?"

	Tiksliau sakant, dabartinė Nagato yra tik paprasta mokyklinukė, kuri anksčiau buvo ateivė. Vis dėlto, manau, kad ji viena ten vis dar laukia, kol aš ateisiu.		Tiksliau sakant, dabartinė Nagato yra tik paprasta mokyklinukė, kuri anksčiau buvo ateivė. Vis dėlto, manau, kad ji viena ten vis dar laukia, kol aš ateisiu.
Line 781:		Line 781:
	Visgi, man reikėjo greičiau skubėti į tą vietą, kol manęs nepastebėjo koks akylas mokinys ar mokytojas, žinantis, kad aš pabėgau iš pamokų.		Visgi, man reikėjo greičiau skubėti į tą vietą, kol manęs nepastebėjo koks akylas mokinys ar mokytojas, žinantis, kad aš pabėgau iš pamokų.

	Į vietą esančią trečiajame pastato, žinomo kaip Senasis Kompleksas, aukšte, Komandos SOS vadavietę, kuri oficialiai žinoma kaip ~~literatūros~~ klubo kambarys.		Į vietą esančią trečiajame pastato, žinomo kaip Senasis Kompleksas, aukšte, Komandos SOS vadavietę, kuri oficialiai žinoma kaip Literatūros klubo kambarys.

	Šį kartą prieš atidarant duris, pasibeldžiau.		Šį kartą prieš atidarant duris, pasibeldžiau.
Line 942:		Line 942:
	Nagato balsas net drebėjo, o jos akys pasislėpė už blakstienų.		Nagato balsas net drebėjo, o jos akys pasislėpė už blakstienų.

	"Bet žinai," pasiskubinau paaiškinti, "Tiesą sakant, aš jau anksčiau buvau šio kambario narys. Man nėra prasmės stoti į ~~literatūros~~ klubą, nes..."		"Bet žinai," pasiskubinau paaiškinti, "Tiesą sakant, aš jau anksčiau buvau šio kambario narys. Man nėra prasmės stoti į Literatūros klubą, nes..."

	Haruhi, Koizumis ir Asahina-san žiūrėjo į mane išraiška, sakančia "Apie ką jis po galais kalba?" Nagato išraišką slėpė jos plaukai, todėl negalėjau aiškiai jos matyti. Bet tai nesvarbu. Nesijaudink, Nagato. Kas benutiktų, aš būtinai sugrįšiu į šį kambarį.		Haruhi, Koizumis ir Asahina-san žiūrėjo į mane išraiška, sakančia "Apie ką jis po galais kalba?" Nagato išraišką slėpė jos plaukai, todėl negalėjau aiškiai jos matyti. Bet tai nesvarbu. Nesijaudink, Nagato. Kas benutiktų, aš būtinai sugrįšiu į šį kambarį.
Line 982:		Line 982:
	Vis dėlto, Nagato čia nebuvo. Haruhi, Asahina-san ir Koizumis taip pat buvo dingę. Likau tik aš vienas. Buvo tamsu, nors dar visai neseniai į kambarį švietė saulė. Sutemo pernelyg staiga. Pasižiūrėjau pro langą ir nakties danguje pamačiau keletą negausiai išsibarsčiusių, žibančių žvaigždžių. Laikas tikrai greitai bėga.		Vis dėlto, Nagato čia nebuvo. Haruhi, Asahina-san ir Koizumis taip pat buvo dingę. Likau tik aš vienas. Buvo tamsu, nors dar visai neseniai į kambarį švietė saulė. Sutemo pernelyg staiga. Pasižiūrėjau pro langą ir nakties danguje pamačiau keletą negausiai išsibarsčiusių, žibančių žvaigždžių. Laikas tikrai greitai bėga.

	Kambario išvaizda buvo tokia pat, kaip ir prieš akimirką. Čia buvo knygų lentyna, ilgas stalas ir senas kompiuteris. Supratau tai vos juos pamatęs. Aš nesugrįžau į savo ankstesnį pasaulį, nes čia nebuvo jokio Komandos SOS turto. Čia nebuvo vadės stalo, nei viso Asahinos-san ''cosplay'' garderobo. Tiesiog tuščias ~~literatūros~~ klubo kambarys... visgi...		Kambario išvaizda buvo tokia pat, kaip ir prieš akimirką. Čia buvo knygų lentyna, ilgas stalas ir senas kompiuteris. Supratau tai vos juos pamatęs. Aš nesugrįžau į savo ankstesnį pasaulį, nes čia nebuvo jokio Komandos SOS turto. Čia nebuvo vadės stalo, nei viso Asahinos-san ''cosplay'' garderobo. Tiesiog tuščias Literatūros klubo kambarys... visgi...

	Man nuo kaktos ant akių ėmė varvėti prakaitas, kurį nusišluosčiau švarko rankove.		Man nuo kaktos ant akių ėmė varvėti prakaitas, kurį nusišluosčiau švarko rankove.
Line 988:		Line 988:
	Kažkas buvo ne taip.		Kažkas buvo ne taip.

	Koks gi čia klaidinantis jausmas? Aš žinau, kur aš esu. Čia neabejotinai buvo ~~literatūros~~ klubo kambarys. "Tu ką, ''taiko'' būgnas?" Staiga prisiminiau tą Tanigučio juokelį. Kur. Tai nesvarbu. Būtent, "~~Kur~~" buvo visai nesvarbu.		Koks gi čia klaidinantis jausmas? Aš žinau, kur aš esu. Čia neabejotinai buvo Literatūros klubo kambarys. "Tu ką, ''taiko'' būgnas?" Staiga prisiminiau tą Tanigučio juokelį. Kur. Tai nesvarbu. Būtent, "kur" buvo visai nesvarbu.

	"Čia..."		"Čia..."
Line 1,012:		Line 1,012:
	\| Grįžti atgal į [[Suzumiya_Haruhi_%7ELithuanian%7E\|pagrindinį puslapį]]		\| Grįžti atgal į [[Suzumiya_Haruhi_%7ELithuanian%7E\|pagrindinį puslapį]]
	\| Grįžti atgal į [[Suzumija_Haruhi:Knyga4_Skyrius2\|antrąjį skyrių]]		\| Grįžti atgal į [[Suzumija_Haruhi:Knyga4_Skyrius2\|antrąjį skyrių]]
	\| ~~Pirmyn~~ į [[Suzumija_Haruhi:Knyga4_Skyrius4\|ketvirtąjį skyrių]]		\| Toliau į [[Suzumija_Haruhi:Knyga4_Skyrius4\|ketvirtąjį skyrių]]
	\|-		\|-
	\|}		\|}
	</noinclude>		</noinclude>

← Older revision		Revision as of 16:47, 17 February 2013
Line 4:		Line 4:
	Gruodžio 20-oji.		Gruodžio 20-oji.

	Išaušo trečiosios dienos rytas nuo tada, kai pasikeitė pasaulis ir kuomet pabudau iš besapnio miego. Kaip įprastai, išlipau iš lovos, jausdamasis, tarytum mano skrandis būtų prikimštas tuzinu .30 mm kulkų. Šiamisenas, kuris miegojo ant antklodės, staiga nusirideno ant grindų ir išsitiesė. Koja švelniai bakstelėjau jam ~~per~~ pilvą ir atsidusau.		Išaušo trečiosios dienos rytas nuo tada, kai pasikeitė pasaulis ir kuomet pabudau iš besapnio miego. Kaip įprastai, išlipau iš lovos, jausdamasis, tarytum mano skrandis būtų buvęs prikimštas tuzinu .30 mm kulkų. Šiamisenas, kuris miegojo ant antklodės, staiga nusirideno ant grindų ir išsitiesė. Koja švelniai bakstelėjau jam į pilvą ir atsidusau.

	Iškišusi savo galvą pro duris, mano sesuo nusiminė, pamačiusi, kad jau buvau atsibudęs.		Iškišusi savo galvą pro duris, mano sesuo nusiminė, pamačiusi, kad jau buvau atsibudęs.
Line 14:		Line 14:
	"Ne~a."		"Ne~a."

	Man dar savo pirštuose tebejaučiant katino kailio švelnumą, mano sesuo pasigrobė Šiamiseną ir išsinešė jį iš mano kambario, dainuodama jam savo kūrybos "pusryčių dainelę". Gerai tiems katinams, vieninteliai jų rūpesčiai tai paėsti, pamiegoti ir pasilaižyti kailį. Kaip norėjau su juo bent dienai pasikeisti vietomis. Ką gali žinoti, galbūt tada lengviau rasčiau tai, ko ~~ieškau~~.		Man dar savo pirštuose tebejaučiant katino kailio švelnumą, mano sesuo pasigrobė Šiamiseną ir išsinešė jį iš mano kambario, dainuodama jam savo kūrybos "pusryčių dainelę". Gerai tiems katinams, vieninteliai jų rūpesčiai tai paėsti, pamiegoti ir pasilaižyti kailį. Kaip norėjau su juo bent dienai pasikeisti vietomis. Ką gali žinoti, galbūt tada lengviau rasčiau tai, ko ieškojau.

	Teisingai, aš vis dar neradau tų raktų. Nei nesužinojau ką tie raktai reiškė. Jau nekalbant apie programos paleidimo sąlygas. Jei šiandien ko nors nepadarysiu, pasaulis toks ir išliks. O gal net dar labiau pablogės. Galutinis terminas... kodėl jis iš viso nustatytas? Ar Nagato reikėjo spausti savo galias iki pat jų ribų, kad man suteiktų bent jau tokį ribotą laiko limitą?		Teisingai, aš vis dar neradau tų raktų. Nei nesužinojau ką tie raktai reiškė. Jau nekalbant apie programos paleidimo sąlygas. Jei šiandien ko nors nepadarysiu, pasaulis toks ir išliks. O gal net dar labiau pablogės. Galutinis terminas... kodėl jis iš viso nustatytas? Ar Nagato reikėjo spausti savo galias iki pat jų ribų, kad man suteiktų bent jau tokį ribotą laiko limitą?

	Nei kiek nepasistūmėdamas į priekį, išėjau į mokyklą. Virš visų galvų kyboję niūrūs debesys pranašavo, kad tuoj ims snigti. Matyt, šiais metais bus baltos Kalėdos, juk ir iki šiol irgi daug snigo. Pastaraisiais metais apylinkėse daug sniego nebuvo, tačiau sprendžiant iš šios žiemos šaltumo, tikriausiai pripustys kaip reikiant. Ruošdamasi žiemos išvykai Haruhi turbūt džiūgautų kaip šunytis... Žinoma, jei tik Haruhi vis dar ~~egzistuotų~~.		Nei kiek nepasistūmėdamas į priekį, išėjau į mokyklą. Virš visų galvų kyboję niūrūs debesys pranašavo, kad tuoj ims snigti. Matyt, šiais metais bus baltos Kalėdos, juk iki šiol irgi daug snigo. Pastaraisiais metais apylinkėse daug sniego nebuvo, tačiau sprendžiant iš šios žiemos šaltumo, tikriausiai pripustys kaip reikiant. Ruošdamasi žiemos išvykai Haruhi turbūt džiūgautų kaip šunytis... Žinoma, jei tik Haruhi vis dar čia būtų.

	Man kaip visada kopiant į kalvą link Šiaurės gimnazijos, nepastebėjau nieko, kas atkreiptų mano dėmesį, kol galiausiai pasiekiau 1-5 klasę. Dėl savo menko fizinių jėgų atsinaujinimo, į klasę sugebėjau įropoti tik prieš pat skambutį. Kaip ir vakar, klasėje buvo daug dėl ligos nepasirodžiusių, tačiau kas mane nustebino buvo tai, kad Tanigučiui pakako vos vienos poilsio dienos. Nors jis vis dar buvo su kauke, visgi atėjo. Tik dabar supratau, kad šitam tipeliui vis dėlto ~~patinka~~ eiti į mokyklą.		Man kaip visada kopiant į kalvą link Šiaurės gimnazijos, nepastebėjau nieko, kas atkreiptų mano dėmesį, kol galiausiai pasiekiau 1-5 klasę. Dėl savo menko fizinių jėgų atsinaujinimo, į klasę sugebėjau įropoti tik prieš pat skambutį. Kaip ir vakar, klasėje buvo daug dėl ligos nepasirodžiusių, tačiau kas mane nustebino buvo tai, kad Tanigučiui pakako vos vienos poilsio dienos. Nors jis vis dar buvo su kauke, visgi atėjo. Tik dabar supratau, kad šitam tipeliui vis dėlto patinko eiti į mokyklą.

	Beje, už manęs sėdinti Asakura šiandien labai jau prasmingai šypsojosi.		Beje, už manęs sėdinti Asakura šiandien labai jau prasmingai šypsojosi.
Line 28:		Line 28:
	Asakura su manimi paprasčiausiai pasisveikino, kaip ir su visais kitais. Aš jai tiesiog linktelėjau atgal.		Asakura su manimi paprasčiausiai pasisveikino, kaip ir su visais kitais. Aš jai tiesiog linktelėjau atgal.

	Kai tik nuskambėjo skambutis, skelbiantis pamokų pradžią, pro duris energingai įėjo ~~Okabe-sensei~~ ir ėmėsi uoliai vesti klasės valandėlę.		Kai tik nuskambėjo skambutis, skelbiantis pamokų pradžią, pro duris energingai įėjo Okabė ir ėmėsi uoliai vesti klasės valandėlę.


	Jau buvau pasimetęs, kuri gi savaitės diena šiandien buvo. Šiandienos pamokų tvarkaraštis atrodė kitoks, nei atsimenu, nors nebuvau dėl to tikras. Net nebuvau tikras, ar praėjusią savaitę šią dieną turėjau tokias pat pamokas. Jei vakarykštis ir šiandieninis pamokų tvarkaraščiai būtų sukeisti vietomis, abejoju, ar bent pastebėčiau. Nejaugi čia tik aš pasidariau keistas? Mergina, žinoma kaip Suzumija Haruhi, niekada neegzistavo, Asakura buvo populiariausia visoje klasėje, Asahina-san buvo nepasiekiama senpai, o Nagato buvo vienintelė Literatūros klubo narė.		Jau buvau pasimetęs, kuri gi savaitės diena šiandien buvo. Šiandienos pamokų tvarkaraštis atrodė kitoks, nei atsimenu, nors nebuvau dėl to tikras. Net nebuvau tikras, ar praėjusią savaitę šią dieną turėjau tokias pat pamokas. Jei vakarykštis ir šiandieninis pamokų tvarkaraščiai būtų sukeisti vietomis, abejoju, ar bent pastebėčiau. Nejaugi čia tik aš pasidariau keistas? Mergina, žinoma kaip Suzumija Haruhi, niekada neegzistavo, Asakura buvo populiariausia visoje klasėje, Asahina-san buvo nepasiekiama senpai, o Nagato buvo vienintelė Literatūros klubo narė.
Line 40:		Line 41:
	Tuomet, kai nudribau ant suolo, kad atvėsinčiau galvą...		Tuomet, kai nudribau ant suolo, kad atvėsinčiau galvą...

	"Ei, Kjonai,"		"Ei, Kjonai."

	Tai buvo Tanigučis. Jis ~~buvo~~ po smakru pasikabinęs savo kaukę ir šypsojosi ta savo idiotiška šypsenėle.		Tai buvo Tanigučis. Jis po smakru buvo pasikabinęs savo kaukę ir šypsojosi ta savo idiotiška šypsenėle.

	"Sekanti pamoka bus chemija, o mokytojas šiandien klausinės mano eilę, biški man padėk."		"Sekanti pamoka bus chemija, o mokytojas šiandien klausinės mano eilę, biški man padėk."

	Tau padėt? Nu, tu gal visai išdurnėjai?! Juk pats supranti, kad jau skersai ir išilgai žinome vienas kito stiprybes ir silpnybes, ar ne? Kaip aš galiu žinoti tai, ko tu nežinai?		Tau padėt? Nu, tu gal visai išdurnėjai? Juk pats supranti, kad jau skersai ir išilgai žinome vienas kito stiprybes ir silpnybes, ar ne? Kaip aš galiu žinoti tai, ko tu nežinai?

	"Ei, Kunikidai,"		"Ei, Kunikidai."

	Pasišaukiau savo kitą partnerį, kuris ką tik buvo grįžęs iš tualeto,		Pasišaukiau savo kitą partnerį, kuris ką tik buvo grįžęs iš tualeto.

	"Pamokyk Tanigučį visko ką žinai apie natrio hidroksidą. Ypač tai, kaip jis draugauja su druskos rūgštimi."		"Pamokyk Tanigučį visko ką žinai apie natrio hidroksidą. Ypač tai, kaip jis draugauja su druskos rūgštimi."
Line 132:		Line 133:
	Pasakė Tanigučis, tarytum atsakytų, koks vandenilio atominis skaičius.		Pasakė Tanigučis, tarytum atsakytų, koks vandenilio atominis skaičius.

	"Jei neklystu, ji įstojo į tą mokyklą, kalvos papėdėj, ~~iš kart~~ priešais stotį. Ji gana protinga, todėl savaime suprantama, kad ji mokytųsi tokioje elitinėje mokykloje."		"Jei neklystu, ji įstojo į tą mokyklą, kalvos papėdėj, iškart priešais stotį. Ji gana protinga, todėl savaime suprantama, kad ji mokytųsi tokioje elitinėje mokykloje."

	Elitinėje?		Elitinėje?
Line 148:		Line 149:
	Vien tik dėl to, kad Haruhi nebuvo Šiaurės gimnazijoje, pamaniau, kad ji visai pradingo iš šio pasaulio. Kaip matot, mano vaizduotė blogesnė nei to milžiniško urvinio svirplio. Kai sekančią vasarą vyksiu pas gimines į kaimą, man reikės eiti pasišnekučiuoti su vienu jo giminaičių, sėdinčių kur nors prie balkono. Mes turbūt puikiai sutartume.		Vien tik dėl to, kad Haruhi nebuvo Šiaurės gimnazijoje, pamaniau, kad ji visai pradingo iš šio pasaulio. Kaip matot, mano vaizduotė blogesnė nei to milžiniško urvinio svirplio. Kai sekančią vasarą vyksiu pas gimines į kaimą, man reikės eiti pasišnekučiuoti su vienu jo giminaičių, sėdinčių kur nors prie balkono. Mes turbūt puikiai sutartume.

	"Ei, tu gal raminkis." Tanigučis susitvarkė apykaklę ir ~~pasakė~~, "Kunikidai, tu teisus. Jam tikrai stogas nuvažiavo ir atrodo, kad jam tik dar labiau blogėja."		"Ei, tu gal raminkis." Tanigučis susitvarkė apykaklę ir tarė, "Kunikidai, tu teisus. Jam tikrai stogas nuvažiavo ir atrodo, kad jam tik dar labiau blogėja."

	Šnekėk ką nori, aš dabar neturiu nuotaikos su tavim ginčytis, nes šiuo metu buvo kai kas, kas mane labiau nervino, nei išdavikiškasis Tanigučis ir be perstojo linkčiojantis Kunikidas.		Šnekėk ką nori, aš dabar neturiu nuotaikos su tavim ginčytis, nes šiuo metu buvo kai kas, kas mane labiau nervino, nei išdavikiškasis Tanigučis ir be perstojo linkčiojantis Kunikidas.
Line 166:		Line 167:
	Jis tik trukdys.		Jis tik trukdys.

	"Kunikidai, jei ~~klaus Okabe~~, pasakyk, kad aš mirštu nuo buboninio maro, dizenterijos ir vidurių šiltinės vienu metu. Be to, Taniguči!"		"Kunikidai, jei klaustų Okabė, pasakyk, kad aš mirštu nuo buboninio maro, dizenterijos ir vidurių šiltinės vienu metu. Be to, Taniguči!"

	Nuoširdžiai padėkojau savo klasiokui, kuris nukabinęs žandikaulį žvilgsniu lydėjo mane išeinant:		Nuoširdžiai padėkojau savo klasiokui, kuris nukabinęs žandikaulį žvilgsniu lydėjo mane išeinant:
Line 175:		Line 176:

	Toliau nežiūrėdamas, kaip Tanigučis prie smilkinio sukinėja pirštu, išbėgau iš klasės ir po kokios minutės jau buvau prie mokyklos vartų.		Toliau nežiūrėdamas, kaip Tanigučis prie smilkinio sukinėja pirštu, išbėgau iš klasės ir po kokios minutės jau buvau prie mokyklos vartų.


	Dideliu tempu bėgti nuo kalno buvo išties sunku. Todėl, kad buvau pernelyg susijaudinęs, bėgau iš visų jėgų ir po kokių dešimties minučių mano kojos ir plaučiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad per daug juos spaudžiu, jau nekalbant apie mano širdį. Kai dabar pagalvoju, aš čia būčiau laisvai suspėjęs, net jei būčiau palaukęs, kol baigsis trečia pamoka. Šiuo metų laiku, Koujouen akademijoje turbūt irgi yra sutrumpintos pamokos. Būtų pakakę, jeigu būčiau ten nusigavęs iki nuskambant paskutiniam skambučiui. Net jei būčiau tiesiog atėjęs iš Šiaurės gimnazijos, aš vis tiek būčiau užtrukęs ne daugiau nei pusvalandį.		Dideliu tempu bėgti nuo kalno buvo išties sunku. Todėl, kad buvau pernelyg susijaudinęs, bėgau iš visų jėgų ir po kokių dešimties minučių mano kojos ir plaučiai pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad per daug juos spaudžiu, jau nekalbant apie mano širdį. Kai dabar pagalvoju, aš čia būčiau laisvai suspėjęs, net jei būčiau palaukęs, kol baigsis trečia pamoka. Šiuo metų laiku, Koujouen akademijoje turbūt irgi yra sutrumpintos pamokos. Būtų pakakę, jeigu būčiau ten nusigavęs iki nuskambant paskutiniam skambučiui. Net jei būčiau tiesiog atėjęs iš Šiaurės gimnazijos, aš vis tiek būčiau užtrukęs ne daugiau nei pusvalandį.