Sword Art Online:Knyga 3 1 skyrius - Revision history

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-08-19T13:54:54Z

Pirmasis skyrius

← Older revision		Revision as of 13:54, 19 August 2013
Line 980:		Line 980:
	<center><span style="font-size: 250%;">* * *</span></center>		<center><span style="font-size: 250%;">* * *</span></center>

	...		Grįžau į savo kambarį, persirengiau, ir telefone įjungiau vibracijos režimą. Atsisėdau ant lovos, atsidariau kuprinę ir išsitraukiau žaidimą, kurį man davė Agilis.

			«ALfheim Online».

			Nedaug apie jį girdėjau, tai perskaičiau informacinį lankstinuką. Iš tiesų anksčiau, prieš žaisdamas MMORPG, aš prisirinkdavau informacijos iš daugybės įvairių žurnalų ir forumų, bet šįkart aš nė nedvejojau. Atidariau žaidimo pakuotę ir ištraukiau ROM. Prijungiau Nerve Gear prie maršrutizatoriaus ir įdėjau ROM į jam skirtą vietą. Po kelių sekundžių pagrindinio indikatoriaus švieselė nustojo mirksėti, šviesdama ištisai.

			Sėdėdamas ant lovos krašto, abiem rankomis pakėliau Nerve Gear arčiau savo veido.

			Anksčiau spindintis, Nerve Gear dabar buvo truputį pažeistas ir keliose vietose luposi dažai. Dvejus metus jis buvo mano kalintojas, o tuo pačiu ir patikimas kovos draugas.

			''――Dar kartelį, suteik man jėgų.''

			Tai galvodamas, užsidėjau Nerve Gear ant galvos ir užsegiau dirželį po smakru. Kai šalmas patogiai gaubė galvą ir apsauginiai akiniai buvo nuleisti, aš užsimerkiau.

			Neramumas ir azartas privertė mano širdį plakti smarkiau, ir, bandydamas pristabdyti širdies plakimą, tariau, "LINK START!"


			Pro užmerktus akių vokus sklindanti šviesa staiga išnyko. Signalas iš mano regos nervų buvo staiga nutrauktas ir mano akis apgaubė tamsa.

			Tuojau pat pasirodė visomis vaivorykštės spalvomis nuspalvinta šviesa ir beformis «Nerve Gear» pamažu virto logotipu. Paveikslėliai, kurie iš pradžių būdavo neryškūs, buvo skirti patikrinti prijungimui prie mano regos centro. Po kurio laiko, po logotipu pasirodė eilutė teksto, patvirtinančio, kad su sujungimu viskas OK.

			Toliau prasidėjo garso testas, ir suskambėjo keletas keistų garsų. Garsai, kurie iš pradžių buvo iškraipyti, pamažu tapo gražūs, pakito jų aukštis ir darna ir jie ėmė tilti, kol visiškai išnyko. Kai tai baigėsi, pasirodė eilutė teksto, pranešanti, kad klausos nervų jungtis taip pat įvykdyta OK.

			Tęsėsi pradinė sujungimo procedūra. Toliau sekė lytėjimo ir žemės traukos pojūtis; dingo mano lovos ir svorio pojūtis. Tęsiantis sujungimo testams su įvairiais jutimais, daugelis OK rodė sėkmingą sujungimą. Jei FULLDIVE technologija patobulėjo, šis procesas turėtų būti gerokai sutrumpintas, ir viskas, ką galėjau daryti, tai laukti kol jis pasibaigs.

			Pagaliau pasirodė paskutinis OK ir kitą akimirką aš jau kritau per tamsą į vaivorykštę, į pasaulio iliuziją. Praėjęs šią stadiją, atvykau į kitą pasaulį.

			――Iš tiesų, dar truputį per anksti taip sakyti. Iš tamsos išniro paskyros registracijos valdymo skydelis. Pamažu atsirado pagrindinis ALfheim Online logotipas kartu su švelniu moterišku balsu.

			Laikydamasis duotų instrukcijų, ėmiau kurti savo paskyrą bei veikėją. Krūtinės aukštyje buvo šviesi ir blizganti virtuali klaviatūra, ir aš įvedžiau Vartotojo ID ir slaptažodį, kaip prašoma. Turėjau daugelį metų patirties prieš pradėdamas SAO, todėl šis procesas man buvo pakankamai pažįstamas. Kadangi tai parsisiunčiamas MMO žaidimas, įprastai turėčiau pasirinkti mokėjimo būdą, tačiau, šis žaidimas yra pirktas ir kartu yra įskaitytas mėnesio bandomasis laikotarpis.

			Toliau, savo veikėjui pasirinkau vardą. Daug apie tai negalvojau ir įvedžiau vardą «Kiritas».

			Šis vardas buvo sutrumpinta mano tikrojo vardo versija, '''Kiri'''gaya Kazu'''tas''', ir nedaugelis apie jį žinojo. Vieninteliai, kurie jį suprato, buvo gelbėjimo komanda iš Vidaus Reikalų Ministerijos ir turintys artimų ryšių žmonės, t.y. RECTO prezidentas Yuuki Shouzou ir tas Sugou. Žinoma, tai žinojo ir Agilis su dar nepabudusia Asuna. Net Suguha ir mūsų tėvai neturėtų apie jį žinoti.

			SAO incidente, ši informacija nebuvo paskelbta viešai, o ypač veikėjų vardai. Taip buvo todėl, kad tame pasaulyje žaidėjai nuolat kovėsi ir šito rezultatas dažnai būdavo baisi mirtis tikrąjame pasaulyje. Jei būtų leidžiamas nevaržomas šios informacijos viešinimas, nesunku įsivaizduoti kokia daugybė bylų būtų keliama.

			Šiuo metu, visa kaltė dėl SAO žudynių buvo suversta ant Kayaba Akihiko galvos, kurio buvimo vieta šiuo metu nežinoma. Žaidėjų artimieji vis dar teisia Argus už padarytą žalą, tai ir yra prižastis, dėl kurios bankrutavo minėta kompanija. Nors kompanija, remiama vienintelio Kayabos, savanoriškai baigė darbą, vis dar laukė neišvengiama bylų banga.

			Su trupučiu jaudulio suvokiau, kad vardas buvo žinomas Sugou Nobuyukiui, ir, kadangi tai gana gerai žinomas vardas, lotynišką variantą pakeičiau kana raštu. Mano pasirinkta lytis, savaime aišku, buvo vyras.

			Tuomet balsas patarė man susikurti veikėją. Tai vieta, kur žaidėjas gali pasirinkti, kaip atrodys jo veikėjas. Visi parametrai pasirenkami atsitiktinai ir sistema nepaaiškina, kaip galima juos pakeisti. Man nepatiko tai, kad išvaizdai pasikeisti reikėtų papildomo mokesčio. Vis tiek nesvarbu, tiks bet kas.

			Kuriant veikėją galima rinktis iš devynių skirtingų fėjų rasių. Kiekviena rasė turi savo pranašumus ir trūkumus, kurie prieš pasirenkant yra paaiškinami. Salamandrai, Sylfai ir Gnomai yra pakankamai dažni RPG, bet Katės Sitai ir Leprechaunai, ne taip labai.

			Nežadu žaisti šio žaidimo labai rimtai, tai man tiks bet kas. Kadangi man patiko jo pradinė juoda apranga, pasirinkau «Spriganą» ir spustelėjau OK.

			Baigus pradinį pasiruošimą, dirbtinis balsas palinkėjo "Sėkmės" ir mane vėl išmetė į šviesos sūkurį. Pasak balso, mane siuntė į mano rasės, Spriganų, gimtąjį miestą, pradinį tašką žaidime. Žemės pojūtis dingo ir jį pakeitė sklandymo jausmas, o jį pakeitė kritimo į naują pasaulį pojūtis. Ryški šviesa žymėjo perėjimą ir naujasis pasaulis pamažu išniro ir įgavo gilumo pojūtį. Kritau link kaimelio iš už tamsos aukšybėje.

			Po dviejų mėnesių be FullDive, stimuliacija vėl išjudino mano nervus. Taip aš iš lėto artėjau prie grakščios pilies miestelio centre――

			Tuomet.

			Vaizdas priešais mano akis staiga sustingo. Kur ne kur pasirodė defektai, vietomis dingo virtualiosios dalelės, per visą pasaulį girdėjosi į griaustinį panašus garsas. Visų objektų raiška staigiai suprastėjo, viskas tapo neryšku ir pasaulis visiškai ištirpo ir išnyko.

			"K-kas po galais!?"

			Nesigirdėjo net mano šauksmo―― Ėmiau vėl sparčiai kristi žemyn. Nesibaigiančioje plačioje tamsoje, aš laisvu kritimu leidausi link žemės.

			"Ką dabar daryti?! AHHHHHHHH!"

			Mano riksmus prarijo pamažu nykstančios bedugnės tamsa.
			<noinclude>
			{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; padding: 0.2em; border-collapse: collapse;"
			\|-
			\| Grįžti atgal į [[Sword_Art_Online_~Lithuanian~\|pagrindinį puslapį]]
			\| Grįžti atgal į [[Sword Art Online:Knyga 3 Prologas\|prologą]]
			\| Toliau į [[Sword Art Online:Knyga 3 2 skyrius\|antrąjį skyrių]]
			\|-
			\|}
			</noinclude>

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-08-19T11:19:02Z

Pirmasis skyrius

← Older revision		Revision as of 11:19, 19 August 2013
Line 891:		Line 891:

	Trenkiau kumščiu sau į delną. Tada atidariau duris ir išėjau.		Trenkiau kumščiu sau į delną. Tada atidariau duris ir išėjau.


			<center><span style="font-size: 250%;">* * *</span></center>

			Suguha gulėjo lovoje, spardydama ją keletą minučių, prieš apsiversdama veidu į pagalvę.

			Buvo jau popietė, bet ji vis dar vilkėjo pižamą. Šiandien pirmadienis, sausio 20-oji, ir žiemos atostogos jau baigėsi, bet Suguha, būdama trečiame trečiosios pagrindinės mokyklos klasės trimestre, gali lankyti pamokas kaip tik nori. Todėl ji į mokyklą eina tik kad pasirodytų kendo klube.

			Šiuo metu ji mintyse kartojo ir kartojo tą prisiminimą, ir jau pametė kartojimų skaičių. Vakar — siekdama sušildyti sustingusį Kazutą, ji užsikasė po antklode kartu su juo, beprotiškai arti vienas kito, ir užmigo. Miegas truko ateiti vos per dešimt sekundžių, ir dabar jos silpnas organizmas vertė ją gailėtis.

			"...Aš tokia kvaila! Kvailė! Kvaiša!" ji sušuko viduje, kumščiais daužydama pagalvę.

			'Galėjau bent pabusti anksčiau nei jis ir tyliai išeiti, bet jis pabudo pirmas, kaip aš jam į akis pažiūrėsiu?'

			Jos gėda ir drovumas susimaišė su paslėpta meile, ir duriantis skausmas neleido jai kvėpuoti. Ji užsidengė veidą rankomis ir staiga suvokė, kad jos pižama vis dar kvepėjo broliu, o tai vėl privertė jos širdį tvinktelėti.

			Kad ir kaip bebūtų, mosikavimas shinai ją prablaškys, ji nusprendė, keldamasi iš lovos. Užsilikęs sumišimas trukdė apsispręsti ar vilkėti dogi, ar kasdienius drabužius, bet ji greitai persirengė ir išėjo į kiemą treniruotis.

			Kazutas buvo kažkur išvažiavęs — ji nežinojo kur tiksliai, o jos mama, Midori, visada išeidavo į darbą prieš vidurdienį. Jos tėvas, Minetaka, grįžo į Ameriką iškart po Naujųjų metų, palikdamas Suguhą vieną namuose. Iš padėklo, padėto ant stalo pirmame aukšte, ji pasičiupo pyragaitį su sūriu ir siaubingai negrakščiai susikimšo jį į burną, kita ranka imdama dėžutę apelsinų sulčių, prieš prisėsdama koridoriuje.

			Kai tik ji atkando didžiulį kąsnį, prie įėjimo pasirodė Kazutas, vedinas dviračiu, ir atkreipė jos dėmesį.

			"Guu!!"

			Pyragėlio gabaliukas užkimšo jai gerklę, ir ji karštligiškai sumosikavo dešine ranka siekdama gurkštelėti sulčių — ir tik tada pastebėjo, kad trūksta šiaudelio.

			"Uahh, guu~~!"

			"Ei ei"

			Kazutas pribėgo prie Suguhos, pačiupęs sultis greitai įdėjo šiaudelį ir pridėjo jį jai prie burnos. Beviltiškai siurbdama šaltą gėrimą, ji pagaliau galėjo nuryti įstrigusį maisto gabaliuką.

			"Uah! Mirsiu... Šį kart tikrai maniau, kad mirsiu."

			"Kokia nekantri mergaitė! Argi nežinai, kad turėtum valgyti truputį lėčiau?"

			"Mmm~"

			Susigėdusi, ji nuleido galvą, žiūrėdama į savo pėdas. Kazutas atsisėdo šalia ir ėmė rištis batų raištelius. Suguha iš šalies stebėjo Kazutą, vėl atkąsdama pyragėlio. Būtent tuo momentu, jis staiga prabilo,

			"Taigi, Sugu, dėl vakar..."

			Suguha staiga užspringo ir paskubomis gurkštelėjo didelį gurkšnį sulčių.

			"T-taip?"

			"Na um, tai... Ačiū!"

			"Ką...?"

			Girdėdama tokius netikėtus žodžius, Suguha tegalėjo tik spoksoti į Kazutą.

			"Tavo dėka, grįžo mano drąsa. Aš nepasiduosiu. Aš būtinai ją išgelbėsiu ir supažindinsiu su tavimi."

			Suguha, kęsdama skausmą krūtinėje, nusišypsojo ir atsakė, "Mm. Sėkmės! Aš taip pat norėčiau susipažinti su Asuna."

			"Judvi labai gerai sutartumėte."

			Kazutas patapšnojo Suguhai galvą ir atsistojo.

			"Na, pasimatysime vėliau."

			Po to, Kazutas nubėgo į antrą aukštą, ir žiūrėdama į jį, Suguha mestelėjo paskutinį pyragaičio gabaliuką sau į burną.

			''――Sėkmės...man taip pat...?''

			Pasiekusi tvenkinuką vidiniame kieme, Suguha pradėjo suburi. Laikydama bambukinį kardą, ji ėmė judėti tarsi šokdama, ir pradėjo po truputį apšilti.

			Praeityje, shinai mostai buvo viskas, ko reikėjo atsikratyti nereikalingų minčių, tačiau šiandien buvo aiškiai kitaip. To, kas nedavė jai ramybės, buvo neįmanoma ištrinti, ir tai dabar buvo tvirtai įsitvirtinęs vietoje.

			''――Ar tikrai nieko baisaus...jei man patinka brolis?''

			Vakar, dėl tokių minčių, ji jau buvo pasiruošusi pasiduoti. Brolio širdyje vietos yra tik ''jai''; tai ji puikiai suprato, tačiau skausmo numalšinti tai nepadėjo.

			''――Bet...gal taip geriau.''

			Ji dvejojo, buvo visiškai sumišusi, nesuprato, kodėl ėmė taip žiūrėti į Kazutą. Tačiau, ji puikiai žinojo ''kada'' tai prasidėjo.

			Prieš du mėnesius, ligoninė susisiekė su jos mama, ir ji nė nedvejodama ten nulėkė, kad būtų šalia Kazuto, pilnomis akimis ašarų ir dėkingumu šviečiančia šypsena. Kazutas ištiesė ranką, atsiliepdamas nostalgišku balsu. Nuo tos akimirkos, Suguhos širdyje ėmė bręsti kažkoks jausmas. Aš noriu būti arčiau jo, aš noriu su juo daugiau kalbėtis, aš noriu jį glausti, bet šito, savaime aišku, būti negalėjo.

			Tik būti šalia jo ir jį stebėti yra pakankama, tikino save Suguha, vėl mostelėdama shinai. Ji užsimiršo besitreniruodama ir nesuvokė, kiek laiko praėjo, kol nesustojo pažiūrėti į laikrodį ir pamatė, kad jau atslinko vidurdienis.

			"Ah, nebagaliu daugiau taip. Reikia su kai kuo susitikti."

			Nustojusi mostus, ji pastatė shinai prie čia pat augančios pušies ir pasiėmė rankšluostį prakaitui nusišluostyti. Kai ji pakėlė galvą, kad pažiūrėtų į dangų, pro debesis kur ne kur mėlynavo dangus.

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-07-25T20:54:57Z

Pirmasis skyrius

Show changes

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-07-25T13:01:35Z

Pirmasis skyrius

Show changes

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-07-22T22:31:32Z

Pirmasis skyrius

@@ Line 537: / Line 537: @@
 Liūdesio ašaros nuriedėjo mano veidu, ''papt, papt'', ant mano sugniaužto kumščio.<br /><br />
 <center><span style="font-size: 250%;">* * *</span></center><br />
 ...

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-07-22T21:43:01Z

Pirmasis skyrius

Show changes

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-06-17T18:16:21Z

Pirmasis skyrius

← Older revision		Revision as of 18:16, 17 June 2013
Line 276:		Line 276:
	Jie abu išėjo iš dojo, nuėjo į prausyklą ir nuplovė prakaitą nuo savo veidų. Ji iš pradžių ketino tik truputį pakvailioti; ji nesitikėjo, kad varžybos taps tokios rimtos, kad po to ji visa būtų perkaitusi.<br />		Jie abu išėjo iš dojo, nuėjo į prausyklą ir nuplovė prakaitą nuo savo veidų. Ji iš pradžių ketino tik truputį pakvailioti; ji nesitikėjo, kad varžybos taps tokios rimtos, kad po to ji visa būtų perkaitusi.<br />

	Vis dėlto aš nustebinta. Broli, kada tu treniravaisi?"<br />		"Vis dėlto aš nustebinta. Broli, kada tu treniravaisi?"<br />

	"Eh, tas mano kovos būdas... regis kardo įgūdžių tikrai neįmanoma valdyti be sistemos pagalbos."<br />		"Eh, tas mano kovos būdas... regis kardo įgūdžių tikrai neįmanoma valdyti be sistemos pagalbos."<br />

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-06-17T17:59:09Z

Pirmasis skyrius

Show changes

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

2013-06-14T01:08:44Z

Pirmasis skyrius

← Older revision		Revision as of 01:08, 14 June 2013
Line 40:		Line 40:
	Aš užsimerkiau, užsikimšau ausis ir sukaupiau visas jėgas, kad pašaukčiau ją vardu.<br />		Aš užsimerkiau, užsikimšau ausis ir sukaupiau visas jėgas, kad pašaukčiau ją vardu.<br />
	<br /><br />		<br /><br />
	Mano akys staigiai atsimerkė į aiškų ir garsų balsą. Aš jau nebežinojau ar rėkiau tik sapne, ar iš tiesų sušukau ir realybėje.<br />		Mano akys staigiai atsimerkė, išgirdus aiškų ir garsų balsą. Aš jau nebežinojau ar rėkiau tik sapne, ar iš tiesų sušukau ir realybėje.<br />

	...		...

Ithille: Created page with "=== Pirmasis skyrius === Brakšt, brakšt.
Paprasta medinė supamoji kėdė ramiai girgždėjo verandoje supdamasi pirmyn ir atgal.
Švelni vėlyvo rudens saulė..."

2013-06-14T01:07:36Z

Created page with "=== Pirmasis skyrius === Brakšt, brakšt. Paprasta medinė supamoji kėdė ramiai girgždėjo verandoje supdamasi pirmyn ir atgal. Švelni vėlyvo rudens saulė..."

New page

=== Pirmasis skyrius ===
Brakšt, brakšt. 

Paprasta medinė supamoji kėdė ramiai girgždėjo verandoje supdamasi pirmyn ir atgal. 

Švelni vėlyvo rudens saulės šviesa švietė pro kipariso viršūnę. Lengvas vėjelis švelniai perbėgo tolimo ežero paviršiumi. 

Jos skruostas gulėjo man ant krūtinės, kai ji švelniai kvėpuodama užsnūdo. 

Laikas, pripildytas auksinės ramybės, tekėjo toliau. 

Brakšt, brakšt. 

Aš sūpavau kėdę ir švelniai glosčiau merginos kaštoninius plaukus. Nors ji jau miegojo, jos lūpose pasirodė mažytė šypsena. 

Pievelėje priešais namą žaidė grupelė fėjų. Virtuvėje garsiai užvirė jautienos troškinys. Troškau, kad šis ramus pasaulėlis mažame namelyje miškų gilumoje tęstųsi amžinai. Tačiau žinojau, kad tai neįmanomas noras. 

Brakšt, brakšt. 

Kėdei girgždant, po vieną smiltelę lyg smėlis byrėjo laikas. 

Lyg priešindamasis likimui pabandžiau priglausti merginą arčiau krūtinės. 

Tačiau mano rankos tesugriebė orą. 

Aš staiga atmerkiau išsigandusias akis. Jos kūnas, kuris prieš sekundę gulėjo šalia, visiškai pradingo. Atsikėliau nuo kėdės ir apsidairiau aplinkui. 

Saulėlydžio spalvos ėmė tamsėti, lyg nukritus scenos uždangai. Sėlinanti tamsa pradėjo visą mišką dažyti juodai. 

Atsistojau lediniame žiemos vėjyje ir pašaukiau ją vardu. 

Tačiau atsakymo nebuvo. Nei priekiniame sode, kur žaidė fėjos, nei virtuvėje—jos jau niekur nebuvo galima rasti. 

Prieš man pastebint, visas namas buvo apsuptas tamsos. Baldai ir sienos ėmė irti ir nykti lyg būtų padaryti iš popieriaus. Šioje tamsybėje liko tik supamoji kėdė ir aš. Nors niekas kėdėje nesėdėjo, ji toliau vienodai suposi pirmyn ir atgal. 

Brakšt, brakšt. 

Brakšt, brakšt. 

Aš užsimerkiau, užsikimšau ausis ir sukaupiau visas jėgas, kad pašaukčiau ją vardu. 
 
Mano akys staigiai atsimerkė į aiškų ir garsų balsą. Aš jau nebežinojau ar rėkiau tik sapne, ar iš tiesų sušukau ir realybėje. 

...

Sword Art Online:Knyga 3 1 skyrius - Revision history

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: /* Pirmasis skyrius */

Ithille: Created page with "=== Pirmasis skyrius === Brakšt, brakšt. Paprasta medinė supamoji kėdė ramiai girgždėjo verandoje supdamasi pirmyn ir atgal. Švelni vėlyvo rudens saulė..."

Ithille: Created page with "=== Pirmasis skyrius === Brakšt, brakšt.
Paprasta medinė supamoji kėdė ramiai girgždėjo verandoje supdamasi pirmyn ir atgal.
Švelni vėlyvo rudens saulė..."