Suzumija Haruhi:Knyga3 Mystérique Sign - Revision history

Soryusu at 13:49, 20 February 2013

2013-02-20T13:49:54Z

← Older revision		Revision as of 13:49, 20 February 2013
Line 231:		Line 231:
	Aš pasipiktinau savimi. Man jokiu būdu nereikėjo daryti to nelemto skelbimo! Ką aš jame galėjau užrašyti? "Ateikite pas mus su savo problemomis – mes padėsime, kai niekas kitas negalės". Kažką tokio? Nors juk nėra jokio skirtumo, man net į galvą neatėjo, kad atsiras mokinys, kuris palaikys tai rimtu dalyku; nejaugi aš mąstau nenormaliai?		Aš pasipiktinau savimi. Man jokiu būdu nereikėjo daryti to nelemto skelbimo! Ką aš jame galėjau užrašyti? "Ateikite pas mus su savo problemomis – mes padėsime, kai niekas kitas negalės". Kažką tokio? Nors juk nėra jokio skirtumo, man net į galvą neatėjo, kad atsiras mokinys, kuris palaikys tai rimtu dalyku; nejaugi aš mąstau nenormaliai?

	Kad ir kaip bebūtų, Kimidori-san perskaitė tą skelbimą ir panašu, kad iš tikrųjų apsiriko, jog Komanda SOS buvo kažkoks visų galų problemų konsultavimo dalykas ar neįprastųjų darbų grupė. Na taip, akivaizdu, kad ji viską suprato tiesiogine prasme. A, pagaliau prisiminiau; mano išgalvotos veiklos turinys buvo - "suteikti visokias konsultavimo paslaugas žmonėms, susidūrusiems su kokiomis nors problemomis mokykloje ir aktyviai prisidėti prie visuomeninės veiklos". Nors šiuo metu nei vieno iš šių dalykų negalima susieti su Komanda SOS. Neskaitant beisbolo turnyro sutrikdymo, mes iš viso nieko nedarėme.		Kad ir kaip bebūtų, Kimidori-san perskaitė tą skelbimą ir panašu, kad iš tikrųjų apsiriko, jog Komanda SOS buvo kažkoks visų galų problemų konsultavimo dalykas ar neįprastųjų darbų grupė. Na taip, akivaizdu, kad ji viską suprato tiesiogine prasme. A, pagaliau prisiminiau; mano išgalvotos veiklos turinys buvo – "suteikti visokias konsultavimo paslaugas žmonėms, susidūrusiems su kokiomis nors problemomis mokykloje ir aktyviai prisidėti prie visuomeninės veiklos". Nors šiuo metu nei vieno iš šių dalykų negalima susieti su Komanda SOS. Neskaitant beisbolo turnyro sutrikdymo, mes iš viso nieko nedarėme.

	Vis dėlto, atsitiktinai pamačiusi mano parašytą skelbimą, Kimidori-san sužinojo apie mūsų egzistavimą, apie mus pasiklausinėjo Asahinos-san, kuri taip pat buvo antrametė, ir drauge su ja atėjo čia. Panašu, kad taip ir buvo.		Vis dėlto, atsitiktinai pamačiusi mano parašytą skelbimą, Kimidori-san sužinojo apie mūsų egzistavimą, apie mus pasiklausinėjo Asahinos-san, kuri taip pat buvo antrametė, ir drauge su ja atėjo čia. Panašu, kad taip ir buvo.
Line 357:		Line 357:
	Haruhi akys iš nuostabos išsipūtė, o jos burna pusiau atsivėrė.		Haruhi akys iš nuostabos išsipūtė, o jos burna pusiau atsivėrė.

	"Jos buvo atrakintos? Nepastebėjau. Na, tada ir gerai. Nagi, eime. Jis tikriausiai slepiasi po lova, todėl visi einam, sugaunam jį ir ištempiam laukan! Jei blogiausiu atveju jis smarkiai priešinsis, galit jį užmušti - pamurdysim jo galvą į vašką, o tada gražinsime klientei."		"Jos buvo atrakintos? Nepastebėjau. Na, tada ir gerai. Nagi, eime. Jis tikriausiai slepiasi po lova, todėl visi einam, sugaunam jį ir ištempiam laukan! Jei blogiausiu atveju jis smarkiai priešinsis, galit jį užmušti – pamurdysim jo galvą į vašką, o tada gražinsime klientei."

	Regis, ji nejaučia nei atomo kaltės už tai, kad pagrobė jo kompiuterį. Priešingai nei [[Suzumija Haruhi:Knyga3 Vertėjo pastabos#Salomėja\|Salomėja]] iš to vaidinimo, ji net nepasivargins į kažką įdėti jo galvą.		Regis, ji nejaučia nei atomo kaltės už tai, kad pagrobė jo kompiuterį. Priešingai nei [[Suzumija Haruhi:Knyga3 Vertėjo pastabos#Salomėja\|Salomėja]] iš to vaidinimo, ji net nepasivargins į kažką įdėti jo galvą.
Line 797:		Line 797:
	\| Grįžti atgal į [[Suzumiya_Haruhi_%7ELithuanian%7E\|pagrindinį puslapį]]		\| Grįžti atgal į [[Suzumiya_Haruhi_%7ELithuanian%7E\|pagrindinį puslapį]]
	\| Grįžti atgal į [[Suzumija_Haruhi:Knyga3_Bambuko_lapų_rapsodija\|Bambuko lapų rapsodiją]]		\| Grįžti atgal į [[Suzumija_Haruhi:Knyga3_Bambuko_lapų_rapsodija\|Bambuko lapų rapsodiją]]
	\| ~~Pirmyn~~ į [[Suzumija_Haruhi:Knyga3_Vienišosios salos sindromas\|Vienišosios salos sindromą]]		\| Toliau į [[Suzumija_Haruhi:Knyga3_Vienišosios salos sindromas\|Vienišosios salos sindromą]]
	\|-		\|-
	\|}		\|}
	</noinclude>		</noinclude>

Soryusu at 21:36, 18 October 2010

2010-10-18T21:36:39Z

← Older revision		Revision as of 21:36, 18 October 2010
Line 792:		Line 792:

	Galbūt būdama viena ji taip pat jaučia liūdesį?		Galbūt būdama viena ji taip pat jaučia liūdesį?








	<noinclude>		<noinclude>
	{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; padding: 0.2em; border-collapse: collapse;"		{\| border="1" cellpadding="5" cellspacing="0" style="margin: 1em 1em 1em 0; background: #f9f9f9; border: 1px #aaaaaa solid; padding: 0.2em; border-collapse: collapse;"

Soryusu at 20:08, 26 September 2010

2010-09-26T20:08:21Z

← Older revision		Revision as of 20:08, 26 September 2010
Line 359:		Line 359:
	"Jos buvo atrakintos? Nepastebėjau. Na, tada ir gerai. Nagi, eime. Jis tikriausiai slepiasi po lova, todėl visi einam, sugaunam jį ir ištempiam laukan! Jei blogiausiu atveju jis smarkiai priešinsis, galit jį užmušti - pamurdysim jo galvą į vašką, o tada gražinsime klientei."		"Jos buvo atrakintos? Nepastebėjau. Na, tada ir gerai. Nagi, eime. Jis tikriausiai slepiasi po lova, todėl visi einam, sugaunam jį ir ištempiam laukan! Jei blogiausiu atveju jis smarkiai priešinsis, galit jį užmušti - pamurdysim jo galvą į vašką, o tada gražinsime klientei."

	Regis, ji nejaučia nei atomo kaltės už tai, kad pagrobė jo kompiuterį. Priešingai nei [[Suzumija Haruhi:Knyga3 Vertėjo pastabos#Salomėja\|Salomėja]] iš to vaidinimo, ji net nepasivargins į kažką įdėti jo galvą.`		Regis, ji nejaučia nei atomo kaltės už tai, kad pagrobė jo kompiuterį. Priešingai nei [[Suzumija Haruhi:Knyga3 Vertėjo pastabos#Salomėja\|Salomėja]] iš to vaidinimo, ji net nepasivargins į kažką įdėti jo galvą.

	Būdama puikios nuotaikos Haruhi sugrūdo mus į vidų. Įėję pamatėme, kad vieno kambario bute gyventojų nebuvo. Net nei vieno tarakono. Haruhi apsižvalgė vonioje, o po to pasižiūrėjo po lova, tačiau jokių žmogaus buvimo ženklų niekur nerado. Šis kambarys turėjo ne daugiau nei ketvirtadalį Nagato svetainės pločio, tačiau palyginus su ta niūria jos tuštuma, čia gyvenimo lygis buvo keturis kartus didesnis. Vienas šalia kito stovėjo knygų lentyna, spinta, rašomasis stalas, kuris labiau atrodė kaip žemas svetainės stalas, ir ant jo padėtas kompiuteris. Per atvirą langą apžiūrėjus balkoną, įsitikinome, kad be skalbimo mašinos jame nebuvo daugiau nieko.		Būdama puikios nuotaikos Haruhi sugrūdo mus į vidų. Įėję pamatėme, kad vieno kambario bute gyventojų nebuvo. Net nei vieno tarakono. Haruhi apsižvalgė vonioje, o po to pasižiūrėjo po lova, tačiau jokių žmogaus buvimo ženklų niekur nerado. Šis kambarys turėjo ne daugiau nei ketvirtadalį Nagato svetainės pločio, tačiau palyginus su ta niūria jos tuštuma, čia gyvenimo lygis buvo keturis kartus didesnis. Vienas šalia kito stovėjo knygų lentyna, spinta, rašomasis stalas, kuris labiau atrodė kaip žemas svetainės stalas, ir ant jo padėtas kompiuteris. Per atvirą langą apžiūrėjus balkoną, įsitikinome, kad be skalbimo mašinos jame nebuvo daugiau nieko.`

	"Kaip keista..."		"Kaip keista..."

Soryusu at 13:50, 26 September 2010

2010-09-26T13:50:13Z

Show changes

Soryusu at 03:15, 22 September 2010

2010-09-22T03:15:41Z

Show changes

Soryusu at 12:56, 19 September 2010

2010-09-19T12:56:45Z

← Older revision		Revision as of 12:56, 19 September 2010
Line 768:		Line 768:
	Ir išskubėjo iš klasės, tikriausiai tam, kad galėtų per pietų pertrauką užkąsti. Koizumis ir Asahina-san taip pat buvo dar neatėję.		Ir išskubėjo iš klasės, tikriausiai tam, kad galėtų per pietų pertrauką užkąsti. Koizumis ir Asahina-san taip pat buvo dar neatėję.

	Be to, Haruhi sumanyta Komandos SOS emblema buvo Nagato perdaryta ir sugrąžinta į savo vietą. Šį kartą jos užkrovimas vyko be jokių rūpesčių, na, kažin, kodėl? Dabar į ją galima žiūrėti kiek tik tai nori. Ji beveik nesiskyrė nuo nerangios Haruhi teplionės, tačiau atidžiai pasižiūrėjus, ~~galėjai~~ pamatyti, kad joje užrašyta "Komanda ZOZ". Šis vienintelis skirtumas buvo riba, kuri skyrė nuo keistų dalykų atsiradimo.		Be to, Haruhi sumanyta Komandos SOS emblema buvo Nagato perdaryta ir sugrąžinta į savo vietą. Šį kartą jos užkrovimas vyko be jokių rūpesčių, na, kažin, tik kodėl? Dabar į ją galima žiūrėti kiek tik tai nori. Ji beveik nesiskyrė nuo tos nerangios Haruhi teplionės, tačiau atidžiai į ją pasižiūrėjus, buvo galima pamatyti, kad joje užrašyta "Komanda ZOZ". Šis vienintelis skirtumas buvo riba, kuri skyrė nuo keistų dalykų atsiradimo.

	O dabar moralas: va kas nutinka, kai impulsyviai spaudinėji visokias neaiškias nuorodas.		O dabar moralas: va kas nutinka, kai impulsyviai spaudinėji visokias neaiškias nuorodas.
Line 776:		Line 776:
	Nors nežinau, kada ji pastebėjo tą Haruhi nupieštą iškvietimo ratą, galbūt ji buvo ta, kuri sunaikino informaciją?		Nors nežinau, kada ji pastebėjo tą Haruhi nupieštą iškvietimo ratą, galbūt ji buvo ta, kuri sunaikino informaciją?

	Be to, dėl tos Kimidori Emiri-san, kuri mums davė ~~šią~~ užduotį. Prieš kiek laiko ~~nuėjau~~ pasiteirauti į Kompiuterių klubo kambarį ir sužinojau, kad to klubo prezidentas neturėjo jokios merginos. Jis pats taip pasakė. Jis atrodė visai sveikas, nors ir kamavosi dėl kelių dienų atminties pradingimo. ~~Visai~~ neatrodė, jog jis meluotų – kai paminėjau Kimidori-san vardą, prezidentas iš nuostabos tiesiog išsižiojo. Abejoju ar jis toks puikus aktorius, kad galėtų taip tikroviškai vaidinti.		Be to, dėl tos Kimidori Emiri-san, kuri mums davė šitą užduotį. Prieš kiek laiko buvau nuėjęs pasiteirauti į Kompiuterių klubo kambarį ir sužinojau, kad to klubo prezidentas neturėjo jokios merginos. Jis pats man taip pasakė. Jis atrodė visai sveikas, nors ir kamavosi dėl kelių dienų atminties pradingimo. Ir visai neatrodė, jog jis meluotų – kai paminėjau Kimidori-san vardą, prezidentas iš nuostabos tiesiog išsižiojo. Abejoju, kad jis buvo toks puikus aktorius, kad galėtų taip tikroviškai vaidinti.

	Visa tai labai jau įtartina.		Visa tai labai jau įtartina.
Line 782:		Line 782:
	Ar Kimidori-san pas Komandą SOS iš tikrųjų atėjo dėl užduoties? Juk kai pagalvoji, visą laiką viskas vyko pernelyg sklandžiai. Haruhi nupiešia savo paveikslėlį, aš jį įklijuoju į tinklapį, tada keletas žmonių, kurie jį pamatė, dėl kažkokios tai informacijos gyvybės formos patenka į kitą dimensiją, pas mus ateina Kimidori-san ir mes išklausome jos istoriją, nueiname į klubo prezidento namus ir galiausiai kažkaip išsprendžiame visą šį reikalą.		Ar Kimidori-san pas Komandą SOS iš tikrųjų atėjo dėl užduoties? Juk kai pagalvoji, visą laiką viskas vyko pernelyg sklandžiai. Haruhi nupiešia savo paveikslėlį, aš jį įklijuoju į tinklapį, tada keletas žmonių, kurie jį pamatė, dėl kažkokios tai informacijos gyvybės formos patenka į kitą dimensiją, pas mus ateina Kimidori-san ir mes išklausome jos istoriją, nueiname į klubo prezidento namus ir galiausiai kažkaip išsprendžiame visą šį reikalą.

	Tai tiesiog filmo tobulumo scenarijus, o viso to centre visada buvo Nagato. Visai nenustebčiau, jei tas jos visagalis ateivių terminalas kokiu nors prašmatniu būdu būtų paveikęs Kimidori-san, kad ji pas mus ateitų su savo užduotimi.		Tai tiesiog filmo tobulumo scenarijus, o viso to centre visada buvo Nagato. Visai nenustebčiau, jei tas jos visagalis ateivių terminalas kokiu nors prašmatniu būdu būtų paveikęs Kimidori-san, kad ji pas mus ateitų su ta savo užduotimi.

	Galbūt atvesdama mus apsimestinę klientę, Nagato bandė bent šiek tiek numalšinti Haruhi nuobodulį? Tokio masto problemą ji galėjo be vargo sutvarkyti pati, neįveldama nei vieno iš mūsų. Vis dėlto, ar ne taip visada būdavo? Galbūt ji niekam nesakydama nei žodžio, šešėliuose užkirsdavo kelią visokioms keistenybėms, joms dar nespėjus nutikti?		Galbūt atvesdama mus apsimestinę klientę, Nagato bandė bent šiek tiek numalšinti Haruhi nuobodulį? Tokio masto problemą ji galėjo be vargo sutvarkyti pati, neįveldama nei vieno iš mūsų. Vis dėlto, ar ne taip visada ir būdavo? Galbūt ji niekam nesakydama nei žodžio, šešėliuose užkirsdavo kelią visokioms keistenybėms, joms dar nespėjus nutikti?
	[[Image:sh_v03c03_04.jpg\|thumb\|''Pro atvirą langą papūtė vėjas, sutaršydamas Nagato plaukus ir jos knygos puslapius.'']]		[[Image:sh_v03c03_04.jpg\|thumb\|''Pro atvirą langą papūtė vėjas, sutaršydamas Nagato plaukus ir jos knygos puslapius.'']]

Line 791:		Line 791:
	Ar gali būti... jog Nagato norėjo, kad mes į tai įsiveltume? Ateivių sukurta organinė androidė, kuri metų metus gyvena niūriame kambaryje. Tik iš išorės būdama bejausmė, galbūt ji juos taip pat turi?		Ar gali būti... jog Nagato norėjo, kad mes į tai įsiveltume? Ateivių sukurta organinė androidė, kuri metų metus gyvena niūriame kambaryje. Tik iš išorės būdama bejausmė, galbūt ji juos taip pat turi?

	Galbūt ji būdama viena taip pat jaučia liūdesį?		Galbūt būdama viena ji taip pat jaučia liūdesį?

Soryusu at 12:23, 19 September 2010

2010-09-19T12:23:34Z

← Older revision		Revision as of 12:23, 19 September 2010
Line 784:		Line 784:
	Tai tiesiog filmo tobulumo scenarijus, o viso to centre visada buvo Nagato. Visai nenustebčiau, jei tas jos visagalis ateivių terminalas kokiu nors prašmatniu būdu būtų paveikęs Kimidori-san, kad ji pas mus ateitų su savo užduotimi.		Tai tiesiog filmo tobulumo scenarijus, o viso to centre visada buvo Nagato. Visai nenustebčiau, jei tas jos visagalis ateivių terminalas kokiu nors prašmatniu būdu būtų paveikęs Kimidori-san, kad ji pas mus ateitų su savo užduotimi.

	Galbūt atvesdama mus apsimestinę klientę, Nagato bandė bent šiek tiek numalšinti Haruhi nuobodulį? Tokio masto problemą ji galėjo be vargo sutvarkyti pati, neįveldama nei vieno iš mūsų. Vis dėlto, ar ne taip visada būdavo? Galbūt ji niekam nesakydama nei žodžio, šešėliuose užkirsdavo kelią visokioms ~~keistenybės~~, joms dar nespėjus nutikti?		Galbūt atvesdama mus apsimestinę klientę, Nagato bandė bent šiek tiek numalšinti Haruhi nuobodulį? Tokio masto problemą ji galėjo be vargo sutvarkyti pati, neįveldama nei vieno iš mūsų. Vis dėlto, ar ne taip visada būdavo? Galbūt ji niekam nesakydama nei žodžio, šešėliuose užkirsdavo kelią visokioms keistenybėms, joms dar nespėjus nutikti?
	[[Image:sh_v03c03_04.jpg\|thumb\|''Pro atvirą langą papūtė vėjas, sutaršydamas Nagato plaukus ir jos knygos puslapius.'']]		[[Image:sh_v03c03_04.jpg\|thumb\|''Pro atvirą langą papūtė vėjas, sutaršydamas Nagato plaukus ir jos knygos puslapius.'']]

Soryusu at 12:16, 19 September 2010

2010-09-19T12:16:22Z

Show changes

Soryusu at 09:29, 18 September 2010

2010-09-18T09:29:18Z

← Older revision		Revision as of 09:29, 18 September 2010
Line 558:		Line 558:

	"Vis dėlto, Nagato, kas iš tikrųjų yra tas vabalas? Ir kur yra prezidentas?"		"Vis dėlto, Nagato, kas iš tikrųjų yra tas vabalas? Ir kur yra prezidentas?"

			"Tai informacijos gyvybės porūšio forma. Kad padidintų savo išgyvenimo tikimybę, ji naudojasi moksleivio smegenų audiniu."

			Koizumis pridėjo pirštą prie savo kaktos vidurio. Atrodė, kad jis kažką apsvarsto, o po to susikaupia ties tomis mintimis. Pakėlęs veidą, Koizumis paklausė,

			"Kitaip tariant, prezidentas yra tame milžiniškame urviniame svirplyje?"

			"Teisingai."

			"Vadinasi, šis urvinis svirplys... aišku, tai prezidento baimės įsikūnijimas, ar ne? Jei mes jį nugalėsime, ši Uždaroji Erdvė taip pat bus sunaikinta. Ar aš neteisus?"

			"Tu nesi neteisus."

			"Laimei, tai lengvai suprantama metafora. Taigi, viskas bus paprasta."

			Jei tai nėra lengvai suprantama, tai nėra paprasta. Na, tiesiog sakykim, kad Asahina-san ir aš tai supratome.

			"O ar tam tikrai turime laiko?"

			Nekalbėk ir neišsidirbinėk! Daryk kažką su tuo raudonu kamuoliu, o po to kažką padaryk su į mane įsikabinusia Asahina-san! Jei viskas ir toliau taip tęsis, man reikės kažką daryti!

			"Kjaaa~..."

			Asahina-san ne tik drebėjo, ji atėmė mano galimybę judėti. Juk tokiomis aplinkybėmis, aš nebegalėsiu pabėgti, ar ne?

			"Manau, tai nebus būtina. Dėl kažkokios priežasties, aš esu įsitikinęs, kad viską greitai užbaigsiu. Tai turėtų būti lengviau, nei medžioti 'Avatarus'."

			Ką tik baigęs materializuotis urvinis svirplys buvo pasirengęs bet kurią akimirką ant mūsų šokti. Įdomu, kiek metrų jis iš viso sugebėtų nušokti?... Nors kažkaip nesinori mėginti patikrinti.

			"Daryk greičiau ką nors."

			"Supratau."

			Koizumis išmetė regbio kamuolį ir atmušė jį lyg atlikdamas tinklinio servą. Raudonasis kamuolys nuskrido ir atsitrenkė tiesiai į monstrą urvinį svirplį, sukeldamas sprogstančio popierinio baliono garsą. Ta ataka buvo visiškai kvaila, tačiau jo priešas irgi buvo kvailas. Nors aš buvau pasirengęs kokiam nors atkirčiui, tačiau urvinis svirplys nebandė pabėgti, pašokti ar kaip nors grasinančiai suriaumoti, o tiesiog nejudėdamas liko toje pat vietoje.

			"Ar jau viskas baigta?"

			Atsakydama į šį Koizumio užduotą klausimą, Nagato linktelėjo. Jo, tikrai greitai paskerdė.

			Milžiniškasis urvinis svirplys pradėjo sklaidytis į savo ankstesnį rūką, vis labiau ir labiau netekdamas savo pavidalo. Aplink mus mirganti gelsvoji migla taip pat pradėjo nykti, kaip ir prie mano kojų sklandęs šalčio jausmas.

			Tarytum būdamas mūsų atlygiu, atsirado žmogus su pažįstama mokykline uniforma. Priešais mus ant nugaros gulėjo Kompiuterių tyrinėjimo grupės prezidentas.

			Galėjo atrodyti, kad sėdėdamas priešais kompiuterį jis būtų nukritęs nuo kėdės. Jo akys buvo užmerktos, tačiau atrodė, jog jis vis dar gyvas. Koizumis prie jo pasilenkė ir pridėjęs ranką jam prie kaklo, man linktelėjo.

			Nagato stovėjo priešais knygų lentynas ir spoksojo į Asahiną-san, kuri stovėjo prie lovos ir atrodė apstulbusi, o po to pasisuko link manęs.

			Mes vėl buvome tame vieno kambario bute. Kažin, kur pradingo ta plati erdvė?

			Kaip bebūtų, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Man jau gana tų beribių erdvių, nesvarbu, jos pilkos ar gelsvos.

			"Apytiksliai prieš du šimtus aštuoniasdešimt milijonų metų."

			Taip Nagato pradėjo savo aiškinimą, ir jeigu man reikėtų jį sugrūsti ir nugarinti, išeitų štai kas:

			Permo ar triaso periodo metu, kai į Žemę nusileido "jis", pasaulyje nebuvo jokios vietos, kur jis galėjo įsikurti. Neturėdamas pagrindo savo gyvybei, dėl savisaugos "jis" ėmė miegoti, kol Žemėje atsirastų informacijos kaupimo kūnas, kurio pakaktų jį išlaikyti.

			"Žemėje jis neturėjo jokių sąlygų išgyventi. Sustingdęs visas gyvybines funkcijas, jis ėmė miegoti."

			Ilgai netrukus, pasaulyje gimė žmonės, kurie sukūrė kompiuterių tinklą. Nors ir netobulai, šį nesudėtingą (pasak Nagato) skaitmeninį tinklą jam buvo įmanoma panaudoti kaip gyvybinę terpę. Tačiau tai buvo nepakankama, todėl jis išliko pusiau pabudusioje būsenoje. Vis dėlto, įvyko nutikimas, kuris paspartino jo pabudimą – internete sklandęs detonatorius, kuris suveikė kaip žadintuvas. Jis savyje nešė tokį informacijos kiekį, kurio neįmanoma išmatuoti įprastomis skaitmeninėmis reikšmėmis. Informacija, kuri neegzistuoja šioje planetoje. Ateivių pasaulio informacija. Tai buvo būtent tas fizinis tarpininkas, kurio "jis" turėjo taip nekantriai laukti......

			Be jokių įmantrybių užbaigusi savo kalbą, Nagato nuėjo prie prezidento namų kompiuterio ir prisijungė prie mūsų tinklapio. Ekrane atsispindėjo išsikraipiusi Komandos SOS emblema.

			"Katalizatorius buvo Suzumijos Haruhi nupieštas simbolis. Jis tapo durimis."

			"...Vadinasi, ta Komandos SOS emblema iš tikrųjų yra kažkoks tai stebuklingas iškvietimo ratas ar panašiai?"

			"Taip."

			Linktelėdama galva pasakė Nagato.

			"Pavertus Komandos SOS emblemą į Žemės matavimo vienetus, šį simbolį sudaro apytiksliai keturi šimtai trisdešimt šeši terabaitai informacijos."

			Tiesiog negali būti. Tas paveikslėlis nebuvo nei dešimties kilobaitų. Bet Nagato ramiai atsakė,

			"Jis nesiderina su jokiais Žemės matavimo vienetais."

			"Tiesiog neįtikėtina. Visgi, nors tai buvo tik simbolis, kurį ji paprasčiausiai nupiešė, jis tobulai atitiko visas sąlygas. Tai neabejotinai Suzumija-san. Astronominiai dydžiai jai tiesiog niekis."

			Atrodo, kad Koizumis rimtai sužavėtas. Tačiau aš buvo rimtai išsigandęs. Jūs klausiate, kas čia baisaus?

			Iš esmės, visos Haruhi užmačios yra paprasčiausios mintys, atsitiktinai šovusios jai galvoje. Taip buvo kuriant Komandą SOS ir renkant jos narius. Asahina-san tobulai tiko būti talismane, Koizumis buvo persikėlęs mokinys iš kitos mokyklos, o Nagato ten buvo nuo pat pradžių. Vis dėlto, paaiškėja, kad Asahina-san keliautoja laiku, Koizumis yra esperas, o Nagato – pseudo-ateivė. To jau ir taip per daug. Nors iš tikrųjų, Koizumis sakė, kad visa tai ne atsitiktinumas ir viskas nutinka dėl to, kad Haruhi taip panorėjo, na, bei panašias nesąmones. Aš pradedu tuo palaipsniui tikėti, tačiau tai vis tiek neįmanoma. Juk aš pats – paprastas, eilinis žmogus. Mano nuomone, vien to pakanka kontra-argumentui. Pagal Koizumio teoriją, būtų keista, jei manyje neslypėtų kažkokios absurdiškos elektromagnetinės bangos. O kas, jei visgi yra...?

			Kas, jei visi tie beprasmiški Haruhi poelgiai iš tikrųjų turi antrą pusę? Ji pati nežino jų pasekmių – kaip kad su jos keistų ženklų žinute ateiviams, kurią ji atsitiktinai įsivaizdavo galvoje. Tarytum katinas, perlipęs per klaviatūrą ir parašęs prasmingą sakinį. Kokia tikimybė, kad toks būtų rezultatas?

			Suzumija Haruhi – nepakenčiama mergiotė, kuri be vargo prasiveržia pro tikimybių ir statistikos sienas, pasąmoniškai randanti vienintelį teisingą kelią. Man būtų žymiai geriau, jei ji būtų mane privertusi įstoti į Komandą SOS, nes laikė mane kažkokiu pasiuntinuku. Taip, būtent. Tai nepalyginamai geriau, nei galvoti, kad aš pats turiu kitą kažkokią idiotišką ir mįslingą tapatybę. O jeigu turiu? Galbūt tai, ko net pats nežinau – kokią nors paslaptingą ar nepaaiškinamą galią ar kilmę.

			Ar todėl būtent aš buvau išsirinktas? Dėl paslapties, kurios net pats nesuvokiu? Ar dėl to?

			Štai ko aš bijau.

			Kas aš toks?

Soryusu at 04:34, 12 September 2010

2010-09-12T04:34:01Z

Show changes