Editing Suzumija Haruhi:Knyga1 Prologas (section)

===Prologas===

Kada aš nustojau tikėti Kalėdų Seneliu<ref>Japoniškame originale vartojamas žodis [http://en.wikipedia.org/wiki/Santa_Claus "Santa"], tačiau, mano nuomone, lietuviams labiau priimtinesnis "Kalėdų Senelis".</ref>? Tiesą sakant, toks kvailas klausimas man neturi jokios reikšmės. Bet visgi jeigu paklaustumėte, kada aš nustojau tikėti, kad tas raudoną kostiumą vilkintis senis yra Kalėdų Senelis, tada aš užtikrintai jums atsakyčiau: aš juo iš viso niekada netikėjau. Žinojau, kad Kalėdų Senelis, kuris pasirodė per mano darželio Kalėdų vakarėlį, buvo apsišaukėlis, ir dabar, kai apie tai pagalvoju, visi mano bendraklasiai taip pat atrodė netikintys, žiūrėdami kaip mūsų mokytojas apsimetinėja Kalėdų Seneliu. Nors aš ir niekada nemačiau mamos besibučiuojant su Kalėdų Seneliu<ref>Turima galvoje Kalėdinę dainą [http://en.wikipedia.org/wiki/I_Saw_Mommy_Kissing_Santa_Claus "I Saw Mommy Kissing Santa Claus"] arba [http://en.wikipedia.org/wiki/I_Saw_Mommy_Kissing_Santa_Claus_%28film%29 filmą] tokiu pat pavadinimu.</ref>, buvau pakankamai protingas, abejoti tik per Kalėdas dirbusio senio egzistavimu.

Vis dėlto, turėjo praeiti šiek tiek daugiau laiko, kol supratau, jog ateivių, keliautojų laiku, vaiduoklių, pabaisų ir esperų<ref>[http://en.wikipedia.org/wiki/Esper Esperas] ([http://en.wikipedia.org/wiki/Extrasensory_perception ESP] - ''Extrasensory perception''; ''liet.'' "nejutiminis suvokimas") - asmuo, galintis naudotis telepatiniais ar kitais antgamtiniais sugebėjimais. Tikslaus vertimo į lietuvių kalbą neradau (ekstrasensas ar telepatas būtų netikslu), todėl nusprendžiau palikti anglišką variantą.</ref> tuose specialiųjų efektų prikimštuose ‘geriečiai prieš blogiukų organizaciją’ anime taip pat neegzistavo. Ne, palaukit, galbūt aš tai ir supratau, tiesiog nenorėjau to pripažinti. Giliai širdyje aš vis dar troškau, kad tie ateiviai, keliautojai laiku, vaiduokliai, pabaisos, esperai, ir blogio organizacijos staiga imtų ir atsirastų. Palyginus su šiuo mano nuobodžiu, paprastu gyvenimėliu, pasaulis tose tviskančiuose filmuose buvo daug įdomesnis; aš taip pat norėjau gyventi tokiame pasaulyje!

Norėjau būti tas, kuris išgelbėtų ateivių pagrobtą merginą, kurią jie įkalino kupolo formos tvirtovėje. Aš norėjau būti tas, kuris savo drąsa, protu ir patikimuoju lazeriniu ginklu kovoja prieš piktadarius iš ateities, bandančius pakeisti istoriją savo pačių naudai. Aš norėjau būti tas, kuris ištremia demonus ir pabaisas vienu užkeikimu, kovoti prieš mutantus ar aiškiaregius iš blogio organizacijų, ir kovoti telekinetinėse kovose!

Bet palaukit, reikia nusiraminti. Jeigu aš tikrai būčiau užpultas ateivių ar kažko ten panašaus, kaip aš galėčiau prieš juos kovoti? Aš juk neturiu jokių ypatingų galių!

Na tada, o jei taip: vieną dieną, paslaptingas naujokas persikelia į mano klasę. Išskyrus tai, kad jis iš tikrųjų ateivis ar yra atkeliavęs iš ateities, ir dar jis turi telepatinių sugebėjimų. Kai jis įsivelia į kovą su blogiukais, viskas ką man reikia padaryti, tai rasti būdą kaip įsivelti į tą jo karą. Jis pasirūpintų kovomis, o aš tiesiog būčiau jo pašalinis pagalbininkas. O Dieve, tai tiesiog nuostabu, aš toks gudrus!

Arba galbūt, jei tai nepavyktų, tada va taip: vieną dieną, paslaptinga galia pabunda manyje, na, kažkas panašaus į telekinetinį ar telepatinį sugebėjimą. Tada sužinočiau, kad yra daug tokių žmonių, turinčių panašių galių, ir tada kokia nors antgamtinė bendruomenė mane pas save priimtų. Taip aš tapčiau šios organizacijos dalimi ir kovočiau prieš bloguosius mutantus.

Deja, tikrovė stebinančiai žiauri… Niekas nepersikėlė į mano klasę. Man niekada neteko pamatyti NSO. Kai nueidavau į vietas, kur sklido gandai, jog ten vaidenasi, niekas nepasirodydavo. Dvi valandos įtempto spoksojimo į pieštuką neprivertė jo pajudėti nei per milimetrą, o žiūrėjimas į klasioko pakaušį taip pat neatskleidė jokių jo minčių. Galėjau tik liūdėti dėl to, kad fizikos dėsniai buvo tokie jau normalūs. Aš lioviausi žiūrėti laidas apie NSO ir kreipti dėmesį į antgamtiškus televizijos pranešimus, nes pagaliau save įtikinau, jog visa tai neįmanoma. Netgi pasiekiau ribą, kai pradėjau jausti nostalgiją tiems dalykams.

Baigęs vidurinę aš visiškai išaugau iš to svajonių pasaulio ir tvirtai nusileidau ant realybės. 1999 metais nenutiko nieko, nors vis dar tikėjausi, kad kas nors nutiks; žmonija nebegrįžo į mėnulį ir nenukeliavo toliau už jo. Turbūt, jei viskas taip ir toliau klostysis, būsiu seniai miręs, kai bus galima užsisakyti kelionę iš Žemės į Alfa Kentaurą<ref>[http://lt.wikipedia.org/wiki/Kentauro_alfa Kentauro alfa] (''lot.'' α Cen / α Centauri) – trečia pagal ryškį  žvaigždžių sistema, šviesiausia [http://lt.wikipedia.org/wiki/Kentauras_%28%C5%BEvaig%C5%BEdynas%29 Kentauro žvaigždyne]. Dėl santykinio Kentauro Alfos artumo, sistema dažnai būna „pirmoji laikino apsilankymo vieta“ mokslinėje fantastikoje, filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose.</ref>.

Su tokiomis kasdieniškomis mintimis galvoje, tapau paprastu, lengvabūdišku gimnazistu. Tai yra, kol vieną dieną sutikau Suzumiją Haruhi.
<noinclude>