Suzumija Haruhi:Knyga2 Epilogas

Epilogas

Prasidėjus mokyklos festivaliui, mes daugiau nebebuvome užsiėmę.

Tiesą sakant, manau, kad pati įdomiausia festivalio dalis yra pats jo organizavimas. Kai tik jis prasideda, visi būna tokie užsiėmę, jog nepastebi, kaip greitai bėga laikas, bet net nepastebėjus viskas baigiasi ir tenka eiti tvarkytis. Tačiau kol tai nutiks, aš mėgausiuosi šiuo savo laisvu laiku. Bent jau esu laisvas šiandien ir rytoj, ir viliuosi, kad per šį laiką niekas man nerėkaus į ausis.

Haruhi, vienintelis žmogus, kuris skųstųsi šiomis laisvomis dienomis, vėl vilkėjo savo merginos zuikės kostiumą ir dalino skrajutes prie mokyklos įėjimo. Man buvo šiek tiek smalsu, kiek gi ji jų sugebės išdalinti, kol mokytojai vėl įsikiš.

Išėjau iš klubo kambario ir nužingsniavau link judraus mokyklos kiemo.

Pavojingieji pasikeitimai tikrovėje buvo pašalinti. Taip tvirtino Koizumis, o Nagato tai garantavo, todėl dabar nebeturėtų būti jokių problemų. Šiamisenas nebegali kalbėti ir to man pakako, kad įsitikinčiau, jog viskas buvo grįžę į savo vėžes. Dabartinis Šiamisenas tylus kaip Nagato. Pamaniau, kad būtų nehumaniška jį išmesti į gatvę, todėl nusprendžiau imti jį laikyti kaip augintinį. Be to, mano sesuo buvo labai laiminga, turėdama pliušinį žaislą, kuris pats gali judėti, todėl savo šeimai pasakiau, kad "buvęs savininkas nusprendė visam laikui išsikraustyti."

Žinoma, kačiūkštis retkarčiais sumiauksėdavo, nors ką gali žinoti, gal taip tik aš girdėjau, gal jis iš tikrųjų kalbėjo... Ech, tiek to.

Kalbant apie pradingimus, tie žmonės, kurie prieš keletą dienų vilkėjo keistus kostiumus, iš tikrųjų festivalyje taip ir nepasirodė.

Aš peržiūrėjau brošiūrą, kurią išleido vykdomasis komitetas, ir jų ten nebuvo. Aš taip pat jų pašnipinėjau klubuose, kur jie galėjo būti (tokiuose kaip Teatro klubas), tačiau man nepavyko nieko rasti. Kas po galais buvo tie žmonės?

"Hmm."

Savaime sau sumurmėjau, eidamas per mokyklos koridorių.

Kas, jei po mokyklą slankiojo antgamtinės būtybės? Kas, jei jie čia buvo su savo antgamtiniais kostiumais? Taip, kaip Nagato?

Jei taip iš tikrųjų ir buvo, reiškia, kad Nagato tyčia taip apsirengė, kad nuslėptų jų tapatybę nuo Haruhi, sukeldama įspūdį, kad per festivalius tokių kostiumų pilna.

Nagato visada tylėjo, todėl neturėjau jokių būdų tai išsiaiškinti. Tikriausiai kur nors toli man nežinant vyksta dar koks nors mūšis. Vis dėlto, net jei Nagato išgelbėtų Žemę nuo sunaikinimo, ji vis tiek tylėtų. Jei jos paklausčiau, ji turbūt man atsakytų. Tačiau esu tikras, kad kalbėtų apie dalykus, kurių žmonių kalba neįmanoma paaiškinti, todėl mano smegenys jos žodžių nesugebėtų suvirškinti.

Todėl ir pats tylėjau. Manau, ypač dėl Haruhi turėčiau patylėti.

Grįžtu prie esmės. Mūsų filmas šiuo metu buvo rodomas aktų salėje. Tikriausiai rodomi tik mūsų ir Filmų kūrėjų klubo filmai. Po to, kai Haruhi tam klubui pagrasino, jie galiausiai pasidavė ir sutiko drauge su savuoju filmu parodyti ir mūsiškį. Ei, juk nieko nepadarysi, ten vienintelė vieta, kur yra projektorius. Nors turiu pripažinti, kad iki pat pabaigos to klubo nariai rodė nepasitenkinimą, bet vis dėlto, jie, kaip ir bet kas kitas pasaulyje, nesugebėjo pasipriešinti Haruhi sprendimams. Taigi, galų gale, jie buvo praktiškai priversti parodyti mūsų žemos kokybės filmą, vidury turintį reklamų.

Apie tai kalbant, turėčiau jums patikslinti, kad, pasak mokinių vykdomojo komiteto, Komanda SOS vis dar nėra oficialus klubas. Todėl "Asahinos Mikuru nuotykiai" nėra oficialiame veiklų sąraše. Regis, visgi negalėsime laimėti pirmosios vietos. Manau, visi mums skirti balsai atiteks Filmų kūrėjų klubo grupei.

Ir dar vienas paaiškinimas – tas filmas, kuris sukėlė Haruhi idėją sukurti savo pačios filmą. Šiek tiek pasidomėjęs sužinojau, kad jis nelaimėjo "Auksinio gaublio". Tai buvo senas, juodai baltas filmas, kurį rodė per Kanų kino festivalį, pavadinimu "Dake" [liet. "tik"]. Ji turbūt pakvaišo, pagalvojusi, kad tas filmas galėjo laimėti kokį nors apdovanojimą. Kad tai patikrinčiau, išsinuomojau tą filmą. Per pirmąjį pusvalandį užmigau, todėl nežinau, ar jo turinys įdomus ar nuobodus. Tikriausiai prieš grąžindamas jį dar kartą pamėginsiu pažiūrėti.

Kadangi tai buvo reta proga, aš taip pat pažiūrėjau ir 1-9 klasės vaidinimą.

Koizumis per visą vaidinimą prasišypsojo. Jo veikėjas pabaigoje labai durnai numirė; durnumo lygiu galėjo varžytis su Haruhi filmu. Tačiau sėkmė tarp žiūrovų buvo akivaizdi. Galbūt aš buvau taip nusistatęs todėl, kad aktorius buvo būtent Koizumis. Jo vaidyba visai neatrodė kaip vaidyba, labiau atrodė, kad jis kalba taip, kaip visada. Tikriausiai tai kita priežastis, kodėl man vaidinimas atrodė nelabai geras.

Nusilenkęs plojantiems žiūrovams, Koizumis mirktelėjo į mano pusę. Nespėjus šiam šlykščiam mirktelėjimui manęs pasiekt, aš iš ten išsinešdinau. Aš taip pat ketinau pasišaipyti ir iš Nagato klasės. Vis dėlto, nesitikėjau, kad prie jų pranašysčių kambario bus tokia ilga eilė. Trumpam žvilgtelėjau vidun. Po juodomis užuolaidomis tarp juodai apsirengusių merginų pamačiau Nagato išblyškusį ir neišraiškingą veidą. Užsidėjusi rankas ant krištolinio rutulio ji bejausmiu balsu kažką aiškino klientams. Nagato, prašau, apsiribok pradingusių daiktų suradimu, gerai?

Kalbant apie netvarką, kurią sukėlė filmas. Regis, kad viskas išsitaisė pabaigoje pridėjus "Ši istorija yra netikra". Bet juk tikrasis pasaulis irgi galėjo imti ir pasibaigti, jei paskelbsi, kad jis išgalvotas. Aš, Haruhi, Asahina-san, Nagato ir Koizumis toliau esame čia, vadinasi, žodžiai "Tai neturi nieko bendra su tikrais žmonėms" nieko nepradangino. Kad ir kaip būtų, anksčiau ar vėliau, visi komandos nariai išsiskirs ir išsisklaidys, tačiau šiuo metu Komanda SOS egzistuoja, o jos nariams viskas gerai.

Ir žinot, kartais aš svarstau, gal visa tai tik didelis melas? Gal Haruhi visai neturi jokių galių ir tai tik Asahinos-san, Nagato ir Koizumio apgaulė? Gal tie balandžiai nudažyti, Šiamiseno kalbėjimas - pilvakalbystė ar paslėptas mikrofonas, o rudenį žydinčios sakuros ir "Mikuru Spindulys" tik specialieji efektai?

Net jei yra taip, aš vis tiek mažai ką turiu į tai atsakyti.

"Juk tai negali būti įmanoma."

Kad ir kaip būtų, visa tai nesvarbu. Manau, pakliūti į keblią padėtį daug maloniau drauge su visais, nei vien su Haruhi. Džiaugiuosi, kad esu ne vienintelis Komandos SOS narys.

Net jei vienintelis esu normalus.

Mano akys užkliuvo už laikrodžio vienoje klasėje, kuri, kaip ir 1-5 klasė, buvo tapusi vieta atsipalaiduoti.

Ak, taip, dabar ne metas užsigalvoti, jau atėjo laikas. Kaip galėčiau iššvaistyti šį brangų nuolaidų kuponą? Jau nekalbant apie tai, kad mane labai domino tai, ką ji vilki.

Paskubomis nubėgau susitikti su Tanigučiu ir Kunikidu. Mums reikėjo aplankyti kavinę, kurioje makaronais aptarnavo Asahina-san.

Grįžti atgal į pagrindinį puslapį

Grįžti atgal į penktąjį skyrių

Toliau į autoriaus pastabas