Sword Art Online:Knyga1 Skyrius16

16 skyrius

Asuna pasakė jog būdama Grandume ji sekė žemėlapį.

Vos tik išnyko Godfrio signalas, ji per penkias minutes nubėgo penkis kilometrus, kas mums užtruko penkias valandas. Kai aš nurodžiau jog tai viršija ištvermės parametro limitus, nežymiai šypsodamasi ji atsakė:

"Tai meilės galia."

Grįžę į gildijos HQ mes paaiškinome Heathcliff kas atsitiko ir paprašėme laikinai palikti gildiją. Kai Asuna kaip priežastį pateikė "nepasitikėjimą gildija", Heathcliff valandėlę tyliai pagalvojo, tačiau vis dėlto davė sutikimą. Tuomet paslaptingai šypsodamasis jis pasakė paskutinį dalyką:

"Bet jūs greitai grįšite į kovos lauką."

Kai palikome HQ, jau buvo vakaras. Susikibę rankomis mes kartu ėjome link teleportacijos vartų aikštės.

Neivienas iš mūsų nekalbėjo.

Kai mes ėjome tarp tamsių plieninių bokštų šešėlių ir oranžinės šviesos sklindančios iš plaukiojančios pilies išorės, aš svarsčiau iš kur kilo Kuradelio neapykanta.

Šiame pasaulyje buvo gana daug žmonių kurie mėgavosi darydami nusikaltimus. Nuo vagių ir plėšikų iki šaltakraujių žudikų kaip Kuradelis iš "Besijuokiančio karsto"; gandai sako jog nusikaltėlių skaičius jau siekė tūkstantį. Apie juos žmonės jau galvojo kaip ir apie monstrus – jog tai normalus reiškinys.

Bet apie tai pagalvojus, aš maniau jog jie tikrai keista grupė. Turėtų būti akivaizdu jog kitų žaidėjų žalojimas be jokios abejonės sumažins žaidimo perėjimo galimybes. Kitaip sakant, jie nenorėjo palikti žaidimo.

Tačiau sutikęs Kuradelį, aš nemaniau jog tai jam tinka. Jis nei padėjo nei trukdė žaidimo perėjimui; jis tik nustojo galvoti. Neprisimindamas praeities ir negalvodamas apie ateitį jis paprasčiausiai bandė įgyvendinti savo nesibaigiančius troškimus, kas paskatino jo niekšiškų ketinimų augimą—

Tuomet kaip dėl manęs? Aš negalėjau užtikrintai pasakyti jos rimtai stengiausi pereiti žaidimą. Tiksliau būtų sakyti jog aš nuolat tyrinėdavau labirintus dėl patirties taškų. Jei aš kovojau tik tam, kad sustiprėti, pasijusti viršesniu už kitus, tuomet kažkur giliai savyje aš taip pat nenorėjau, jog šis pasaulis baigtųsi—?

Staiga pasijutau lyg metalinė plokštė esanti po kojomis ėmė skęsti. Aš nustojau eiti ir stipriau suspaudžiau Asunos dešinę ranką, į kurią buvau įsikabinęs.

"...?"

Asuna pakreipė galvą ir pažiūrėjo į mane. Aš nuleidau galvą ir prabilau lyg kalbėdamas su savimi:

"...Nesvarbu kas atsitiks... aš įsitikinsiu jo tu... grįžtum į tą pasaulį..."

"..."

Šį kartą Asuna stipriau suėmė ranką.

"Kai ateis laikas, mes grįšime kartu."

Baigusi ji nusišypsojo.

Patys to nesuprasdami mes atvykome į teleportacijos vartų aikštę. Tik keletas žaidėjų vaikščiojo aplink, susigūžę dėl šalto vėjo, pranašaujančio artėjančią žiemą.

Aš pasisukau ir pažvelgiau tiesiai į Asuną.

Aš pamaniau jog šiluma sklindanti iš jos stiprios valios yra vienintelė šviesa vedanti mane reikiama kryptimi.

"Asuna... šiąnakt... aš noriu būti su tavimi..."

Aš pasakiau tai negalvodamas.

Aš nenoriu nuo jos trauktis. Artimas susidūrimas su mirtimi pažadino niekada nejaustą siaubingą mirties baimę, kuria vis dar negalėjau nusikratyti.

Jei pasilikčiau vienas šiąnakt aš tikrai sapnuočiau košmarus. Aš sapnuočiau to asmens beprotybę, kaip jo kardas lenda į mane, ir jausmą kurį jaučiau perdurdamas jį savo dešine ranka.; aš buvau tuo tikras.

Asuna spoksojo į mane plačiai atvėrusi akis, lyg supratusi mano prašymo priežastį—

Tuomet, šiek tiek paraudusi ji palinksėjo.

Asunos namai Salemburge, kuriuos lankiau antrą kartą, vis dar buvo prabangiai įrengti; tačiau šį kartą jie priėmė mane su jaukia šiluma. Kambaryje esantys objektai rodė savininko išsiskiriantį stilių. Bet nepaisant to, Asuna pasakė:

"U-Uwa— čia taip netvarkinga. Pastarosiomis dienomis aš čia dažnai negrįždavau ir..."

Nusijuokusi "hehe" ji nedrąsiai nusišypsojo ir sutvarkė išsimėčiusius daiktus.

"Aš greitai paruošiu vakarienę. Tiesiog perskaityk laikraštį ar ką panašaus ir lauk."

"Ak, gerai."

Pažiūrėjęs kaip Asuna nusiima kovinę aprangą, užsideda prijuostę ir dingsta virtuvėje aš nugrimzdau į sofą. Tuomet aš paėmiau didelį laikraštį esantį ant stalo. Nors mes jį ir vadinome laikraščiu, tai tebuvo gandų kolekcija surinka iš informacija besikeičiančių žaidėjų. Bet kadangi šiame pasaulyje trūko pramogų, laikraštis tapo svarbiu žiniasklaidos šaltiniu su daug prenumeratorių. Laikraštis buvo tik keturių puslapių, ir aš tiesiog pažvelgiau į pirmąjį prieš susierzinęs numesdamas laikraštį į šalį. Tai padariau todėl jog titulinio puslapio antraštė buvo dvikova tarp manęs ir Heathcliff.

[Naujo įgūdžio Dvigubi Ašmenys naudotojas sutriuškintas Šventojo Kardo]

Po antrašte buvo mano nuotrauka, kurioje aš tysojau ant žemės priešais Heathcliff, padaryta per Įrašymo Kristalą. Galima sakyti jog aš dar labiau prisidėjau prie nenugalimojo Heathcliff legendos.

Na galbūt nukritus mano įgūdžio viltims jie tiek daug prie manęs nebepristos... aš padėjau sau surasti lengvai priimamą pasiteisinimą. Tuomet, man pradėjus peržiūrinėti savo inventorių, iš virtuvės atsklido viliojantis aromatas.

Vakarienės pirmasis patiekalas buvo kepsnys pagamintas iš karvę primenančio monstro mėsos ir patiektas su Asunos specialiu sojos padažu. Nors ingredientų klasė nebuvo labai aukšta, skonis buvo tiesiog tobulas.

Asuna šypsodamasi mane stebėjo kai aš kimšau mėsą sau į burną.

Kai mes pabaigę vakarienę atsisėdome ant sofos skersai vienas kito ir gėrėme arbatą, Asuna dėl kažkokios priežasties tapo labai kalbia. Nesustodama ji kalbėjo apie temas kaip, kad kurios rūšies ginklus ji mėgsta, kuriuose aukštuose yra jos mėgstamiausios lankytinos vietos.

Iš pradžių aš nustebęs jos klausiausi, bet tuomet Asuna staiga nutilo, kas privertė mane sunerimti. Ji sėdėjo visiškai ramiai ir spoksojo į arbatos puodelį lyg bandydama kažką surasti. Jos išraiška buvo labai rimta, beveik tokia kaip ruošiantis kovai.

"...Ei, kas negerai..."

Bet prieš man baigiant kalbėti, Asuna garsiai žvangindama padėjo puodelį ant stalo, ir pašokusi iš savo vietos pranešė:

"...Gerai!"

Ji priėjo prie palangės, palietė sieną jog atverti Kambario Valdymo Meniu, ir išjungė visas šviesas. Kambarį iškart apgaubė tamsa; iškart prasidėjo mano skenavimo įgūdžio pagalbinis gebėjimas ir pakeitė mano paprastą matymą į naktinį.

Kambarys buvo nudažytas blausiai mėlyna šviesa, ir Asuna švytėjo nuo žibinto stulpų šviesos sklindančios pro langą. Nors aš buvau suglumintas jos elgesio, jos grožis privertė mane sulaikyti kvapą.

Jos ilgi plaukai atrodė tamsiai mėlyni, o jos lieknos rankos ir kojos buvo išlindę iš po tunikos atspindėdamos silpną šviesą, taigi atrodė jog jos švyti.

Valandėlę Asuna ramiai stovėjo prie lango. Kadangi jos galva buvo nuleista aš negalėjau matyti jos išraiškos. Ji taip pat laikė ranką sau ant krūtinės ir atrodo dėl kažko abejojo.

Kai aš jau norėjau paklausti kas vyksta, Asuna pradėjo judinti savo kairę ranką. Jos nykštys ir smilius judėjo per orą, ir lydimas garso efekto pasirodė meniu.

Mėlyno tono tamsoje Asunos pirštai judėjo per šviečiantį purpurinį meniu langą. Atrodo ji manipuliavo kairiuoju meniu kuris valdė žaidėjo aprangą.

Vos tik aš tai pagalvojau, išnyko jos dėvimos kojinės iki kelių, ir priešais mano akis atsivėrė jos elegantiški kojų išlinkiai. Jos pirštai vėl pajudėjo, ir šį kartą buvo nuimtas trumpas, vienos dalies apsiaustas. Aš negalėjau nieko padaryti ir plačiai atvėriau burną ir plėčiau akis kol jos tapo apvaliomis; mano mintys visiškai sustojo.

Asuna dabar dėvėjo tik apatinius drabužius. Maži balti drabužiai kurie vos uždengė jos krūtinę ir juosmenį.

"N-Nežiūrėk... į šią pusę..."

Ji pasakė silpnu ir drebančiu balsu. Bet nors ji tai pasakė, aš vis tiek negalėjau pasukti savo akių į šalį.

Abejodama Asuna bandė uždengti savo krūtinę rankomis; bet pakėlusi galvą ir pažvelgusi tiesiai į mane, ji gracingai jas nuleido.

Aš patyriau šoką kuris buvo panašus kaip mano kūną būtų palikusi dvasia, ir aš tegalėjau blankia išraiška į ją žiūrėti.

Žodis "Graži" net nepradėtų jos apibūdinimo. Jos oda nusidažiusi mėlynomis šviesos dalelėmis buvo minkšta ir glotni. Jos plaukai atrodė lyg padaryti iš geriausio šilko. Jos krūtis buvo išlinkę taip tobulai, jog ironiškai atrodė, kad nei vienas egzistuojantis grafikos variklis negalėtų to sugeneruoti. Jos kojų išlinkis prasidedantis jos ploname liemenyje vertė galvoti apie laukinio gyvūno gracingumą.

Buvo neįmanoma patikėti jog jos išvaizda tėra 3D vaizdas. Jei reikėtų tai apibūdinti, tai buvo lyg dievo sukurta skulptūra su po to įpūsta gyvybe.

Per registravimosi proceso kalibraciją NerveGear surinkta informacija nustatydavo žaidėjo avataro kūno stilių. Turint tai mintyse, tokio tobulo kūno egzistavimą galima vadinti stebuklu.

Aš spoksojau į jos beveik nuogą kūną lyg siela būtų palikusi mano kūną. Jeigu Asuna nebūtų uždengusi savęs abejomis rankomis ir pravėrusi burnos kalbėti, aš į ją tebespoksočiau ir po valandos.

Asunos veidas buvo toks raudonas, jog aš galėjau tai pasakyti net mėlyno atspalvio kambaryje esančioje prieblandoje. Ji nuleido galvą ir prakalbo:

"K-Kiritai, nusiimk ir savo drabužius... Ne-nesmagu vienai tokiai būti."

Tai išgirdęs aš galiausiai supratau Asunos veiksmų prasmę.

Kitais žodžiais tariant, ji suprato ką aš sakiau – jog noriu praleisti naktį su ja, gilesne prasme nei aš norėjau.

Vos tik tai supratęs, aš puoliau į be galo didelę paniką. To pasėkoje aš padariau didžiausia klaidą savo gyvenime.

"Err... Ne, matai, aš tiesiog pagalvojau... jog būtų gerai jei mes šiąnakt liktume – kartu kambaryje..."

"Ką...?"

Man kvailai atsakius savo nuoširdžiomis mintimis, šįkart pravėrusi burną sutingo Asuna. Tuomet jos veide pasirodė intensyvus pyktis bei susigėdimas.

"Tu... Tu..."

Jos suspaustas dešinys kumštis atskleidė beveik matomus žudikiškus ketinimus.

"Kvailys—!!"

Asunos kumštis, kuris greitai pasiekė greitį siekiantį ištvermės parametro ribą, prieš pat smogdamas man į veidą buvo sustabdytas Nusikaltimo Prevencijos Kodo ir išleido garsų triukšmą lydimą puokštės purpurinių kibirkščių.

"A-Ahh—! Palauk!! Aš atsiprašau, aš atsiprašau! Pamirš ką aš sakiau!"

Aš bandžiau pasiaiškinti pašėlusiai mojuodamas rankomis aplink Asuną, kuri nekreipdama į mane dėmesio ruošėsi vėl smogti.

"Aš atsiprašau, aš buvau neteisus!! B..Bet, bet kokiu atveju, argi.... tai... galima d-daryti...? SAO...?"

Asuna sumažino savo atakos stovėseną ir buvo šiek tiek nustebinta, tačiau vis tiek įniršusi. Tuomet ji paklausė:

"Tu, tu nori pasakyti jog nežinai...?"

"Ne, nežinau..."

Tuomet, Asunos išraiška iš piktos staiga pasikeitė į susigėdusią, ir ji ėmė pasakoti silpnu balsu:

"...Tai... Nustatymų meniu, pačioje apačioje... yra nustatymas pavadinimu 'Išjungti Etikos Kodą'."

Tai buvo pirmasis kartas kai aš girdėjau apie tokį dalyką. Aš tikras jog tokio dalyko nebuvo beta testo metu, ir tai nebuvo paminėta instrukcijoje. Galima pagalvoti jog tai dar viena kaina kurią turi mokėti už buvimą solo žaidėju ir neturėjimą jokių kitų interesų išskyrus kovą.

Bet ši informacija iškėlė klausimą apie kurį negalėjau negalvoti. Kadangi dar nebuvau atgavęs savo gebėjimo kaip reikiant mąstyti, aš netyčia pasakiau jį garsiai.

"...Ar tu... Ar tu kai kada tai darei...?"

Asunos kumštis ir vėl pažėrė spiečių kibirkščių priešais mano veidą.

"Ž-Žinoma ne, kvailį—!! Aš tiesiog girdėjau tai iš kitų merginų gildijoje!!"

Aš greitai atsiklaupiau ant žemės ir be galo jos atsiprašinėjau. Praėjo keletas minučių kai galiausiai pavyko ją nuraminti.

Ant stalo liko viena deganti žvakė; jos ploni šviesos spinduliai silpnai švytėjo ant mano rankose miegančios Asunos odos. Aš švelniai perbėgau pirštu per jos baltą nugarą; šiltas ir glotnus jausmas nukeliavęs mano pirštų galiukais buvo absoliučiai svaiginantis.

Asuna lėtai atvėrė akis ir pažvelgė į mane. Ji dukart sumirksėjo ir nusišypsojo.

"Atsiprašau. Ar aš tave pažadinau?"

"Taip. Aš sapnavau keistą sapną. Apie tikrą pasaulį..."

Ji toliau šypsojo trindama veidą į mano krūtinę.

"Sapne, aš svarsčiau ar patekimas į Aincrad ir susitikimas su tavimi tebuvo sapnas, ir aš buvau tikrai išsigandusi. Tai palengvėjimas... jog visa tai nėra sapnas."

"Tu tikrai keista. Argi tu nenori grįžti?"

"Žinoma, kad noriu. Aš noriu grįžti, bet nenoriu, jog viskas kas čia įvyko išnyktų. Nors... tai mums užtruko... bet šie dveji metai man yra brangūs. Dabar aš tuo tikra."

Asuna staiga surimtėjo ir paėmė mano dešinė ranką, kurią buvau uždėjęs jai ant peties, ir pridėjusi ją prie krūtinės tvirtai apkabino.

"...Aš tikrai atsiprašau Kiritai. Aš turėjau... aš turėjau tai išspręsti pati..."

Aš giliai įkvėpiau ir iškvėpiau.

"Ne... Kuradelio taikinys, žmogus jį tokiu padaręs buvau aš. Tai buvo mano kova."

Aš lėtai palinksėjau žiūrėdamas į Asunos akis.

Ašaros susiformavo jos šviesiai rudose akyse ir Asuna prispaudė savo lūpas prie laikomos rankos. Aš galėjau justi jų švelnų judėjimą.

"Aš taip pat... iškęsiu tai su tavimi. Kartu su tavimi aš nešiu kiekvieną tavo naštą. Aš pažadu. Nuo šiol aš tave tikrai apginsiu..."

Tai buvo—

Žodžiai kurių iki šiol nei karto negalėjau ištarti. Tačiau šiuo metu, mano lūpos drebėjo, ir aš galėjau justi garsus besiformuojančius mano gerklėje, pačioje mano sieloje.

"Aš taip pat."

Labai plonas balsas nuaidėjo ore.

"Aš taip pat tave apsaugosiu."

Nors tai buvo paprasti žodžiai, aš juos pasakiau patetiškai tyliai ir nepatikimai. Paėmęs Asunos ranką aš karčiai nusišypsojau ir pasakiau:

"Asuna... Tu tikrai stipri. Už mane tu daug stipresnė..."

Tai išgirdusi Asuna keletą kartų sumirksėjo ir nusišypsojo.

"Ne, aš nesu. Tikrame pasaulyje aš paprastai slepiuosi už kitų žmonių. Aš netgi pati nepirkau šio žaidimo."

Ji nusijuokė tartum pagalvojusi apie kažką juokingo.

"Tai yra kai kas ką nusipirko mano vyresnis brolis, bet jis staiga turėjo išvykti dėl verslo; taigi man teko žaisti per atidarymo dieną. Dėl to jis buvo tikrai nusivylęs. Dabar jis turėtų būti tikrai piktas jog aš užėmiau jį dvejiems metams."

Aš pagalvojau jog Asuna dar nelaimingesnė čia vietoj jo atėjusi, bet tiesiog palinksėjau.

"...Turėtum greičiau jį grąžinti ir atsiprašyti."

"Taip... Aš stengsiuosi dar labiau..."

Tačiau Asuna tai sakydamas kažkur nutolo, nuleido akis tarsi kažko bijodama, ir priartino savo kūną arčiau manojo.

"Umm... Kiritai, žinau jog tai prieštarauja tam ką anksčiau sakiau... bet gal galime trumpam palikti fronto liniją?"

"Hmm...?"

"Kažkodėl aš išsigandusi... Mes galiausiai sugebėjome perteikti savo jausmus, taigi jaučiuosi it kažkas blogo nutiks jei iškart grįšime į fronto liniją... Galbūt aš tiesiog šiek tiek pavargusi."

Aš tyliai glosčiau Asunos plaukus ir palinksėjau taip švelniai, jog nustebinau pats save.

"Taip, tu teisi... Aš taip pat šiek tiek pavargęs..."

Net jeigu skaičiai ir nesikeitė kasdien kovotos kovos sukaupė daug nematomo nuovargio. Tai ypač tinka situacijoms kaip, kad šiandien. Netgi stiprus lankas sulūš jei bus traukiamas pernelyg stipriai. Mums tikrai reikėjo pertraukos.

Aš jutau impulsą skatinantį negailestingai kovoti nutolstant kažkur tolyn. Šiuo metu aš tenorėjau sustiprinti tarp mūsų esantį ryšį.

Aš apsivijau Asuną rankomis, paslėpiau savo veidą jos šilkiniuose plaukuose ir prakalbau:

"22-ojo aukšto šiaurės vakaruose, tarp miškų ir ežerų... yra mažas kaimelis. Tai gera vieta be jokių monstrų. Ten parduodami keli kotedžai. Dviese mes galime ten įsikelti.. ir tada..."

Man nustojus kalbėti Asuna pažvelgė į mane.

"Tada...?"

Aš sugebėjau pajudinti sustingusį liežuvį ir kalbėjau toliau.

"... ten, ten susituokime."

Tobulos šypsenos kurią tą akimirką Asuna parodė aš nepamiršiu jos visą savo gyvenimą.

"Gerai..."

Ji nežymiai palinksėjo kai didelė ašara riedėjo jos raudonu skruostu.

Grįžti atgal į pagrindinį puslapį

Grįžti atgal į penkioliktą skyrių

Toliau į septynioliktą skyrių